Didžioji dalis tėvų Lietuvoje pripažįsta – internetas vaikams nėra saugi erdvė. Tačiau realūs veiksmai dažnai baigiasi ties žodiniu „užteks“. Naujausias „Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas rodo aiškų disonansą: nerimas dėl saugumo auga, bet technologinės kontrolės priemonės vis dar naudojamos vangiai.
„Apklausos duomenys rodo, kad net 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas jų vaikams nėra saugi vieta. Šis rodiklis išlieka stabilus jau trejus metus, o tai reiškia, kad suaugusiųjų nerimas nemažėja“, – teigia Skaistė Varnienė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.
Paradoksalu, tačiau tyrimas atskleidė ir kitą pusę. Tie tėvai, kurie internetą vertina kaip itin rizikingą aplinką vaikams, patys dažnai yra aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. Jie dažniau demonstruoja rizikingo naudojimo ar net priklausomybės požymius, bet kartu labiau linkę bandyti reguliuoti savo elgesį.
Vaikai – suaugusiųjų elgesio veidrodis
Tyrimo rezultatai rodo aiškią tendenciją: tėvų santykis su technologijomis atsispindi vaikų kasdienybėje. Suaugusieji, kurie patys kovoja su pertekliniu naudojimu, dažniau taiko ribojimo strategijas – pasideda telefoną toliau, sąmoningai riboja laiką ar vengia impulsyvaus naršymo.
Šios taisyklės dažnai perkeliamos ir į vaikų auklėjimą, tačiau be technologinių įrankių tokia kontrolė lieka fragmentiška. „Dauguma tėvų teigia ribojantys vaikų laiką internete, tačiau dažniausiai tai daroma labai paprastai – žodiniu susitarimu arba spontaniškai, pasakant, kad jau gana“, – pažymi S. Varnienė.
Specialias tėvų kontrolės programėles šiuo metu naudoja du iš penkių apklaustųjų. Nors tai daugiau nei ankstesniais metais, kai tokiomis priemonėmis naudojosi tik trečdalis tėvų, bendras rodiklis vis dar laikomas santykinai nedideliu.
Intuicija prieš technologijas
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien susitarimų ar „nuojautos“ nepakanka. Vaikams ir paaugliams sunku savarankiškai reguliuoti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose ar žaidimuose. Skaitmeninė aplinka kuriama taip, kad išlaikytų dėmesį kuo ilgiau.
Technologinės tėvų kontrolės priemonės leidžia nustatyti aiškias ir nuoseklias taisykles: dienos naršymo limitus, miego režimą, konkrečių programėlių naudojimo laiką ar turinio filtravimą pagal amžių. Be šių sprendimų vaikai dažnai lieka be realių apsauginių barjerų.
Perteklinis naudojimas – ne teorinė grėsmė
Problemos mastą patvirtina ir kitas „Tele2“ užsakymu atliktas Vilniaus universiteto tyrimas. Jis rodo, kad perteklinis socialinių tinklų naudojimas siejamas su žemesniu emociniu atsparumu. Tyrimo duomenimis, lietuviai net du kartus labiau linkę į žalingą socialinių tinklų naudojimą nei vidutiniškai Europoje, kai platformose praleidžiama tris ar daugiau valandų per dieną.
Ši tema įgauna pagreitį ir pasauliniu mastu. Jungtinėse Valstijose jau nagrinėjamos bylos, kuriose tėvai ir švietimo institucijos kaltina socialinių tinklų platformas darant neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai.
Kontrolė prasideda ne nuo draudimų
Specialistai pabrėžia, kad vaikų saugumas internete nėra vien techninis klausimas. Aiškios taisyklės, nuoseklus jų laikymasis ir atviras dialogas šeimoje išlieka esminiai veiksniai.
„Technologiniai tėvų kontrolės įrankiai padeda matyti realų vaizdą – kiek ir kur vaikas naršo. Tai gali tapti puikiu pretekstu pokalbiui, o ne vien konfliktų šaltiniu. Tačiau svarbiausia – ugdyti vaikų sąmoningumą ir savo pavyzdžiu rodyti balansą santykyje su technologijomis“, – sako S. Varnienė.
Tyrimas „Tele2“ užsakymu atliktas 2025 m. lapkričio 14 d. – gruodžio 1 d. internetu (CAWI), naudojant „Norstat Panel“. Apklausti 1103 respondentai, reprezentuojantys 18–74 metų Lietuvos gyventojus, besinaudojančius internetu. Tyrimas vykdytas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, psichologijos mokslų daktare Inga Truskauskaite.
