Šiųmetė žiema į Lietuvą sugrįžo su seniai matyta jėga ir, rodos, nusprendė patikrinti visų mūsų atsparumą. Rekordiniai šalčiai, vietomis pasiekiantys net -28 laipsnių padalą, ir nesibaigiančios sniego pusnys tapo rimtu išbandymu kiekvienam namų ūkiui. Tačiau skaudžiausiai gamtos rūstybę šią savaitę pajuto tie, kurie rudenį pasitiko be pilnų kuro atsargų. Šiandien senas liaudies posakis „ruošk roges vasarą“ skamba ne kaip nuvalkiota patarlė, o kaip skaudi finansinė pamoka: kietojo kuro kainos šovė į viršų, o gauti granulių ar briketų tapo tikru iššūkiu, primenančiu loteriją.
Pajūrio drama: kai vėjas išpučia ne tik šilumą, bet ir pinigus
Ypač sudėtinga situacija susiklostė Vakarų Lietuvoje. Klaipėdiečiai vis garsiau skundžiasi, kad dėl specifinio jūrinio klimato – didelės drėgmės ir žvarbaus vėjo – kuro sąnaudos šiomis dienomis yra netgi didesnės nei rytų Lietuvoje, kur termometro stulpelis krenta žemiau. Pajūrio gyventojai dalijasi patirtimi, kad šiemet tenka kūrenti praktiškai nepertraukiamai, nes vos užgesinus krosnį, sukauptą šilumą pajūrio vėjas tiesiog akimirksniu „išpučia“.
Papildomų rūpesčių kelia ir pati kuro kokybė. Jei malkos nėra laikomos idealiai sandariai, dėl pajūrio drėgmės jos greitai įgeria vandenį, todėl jų kaitrumas drastiškai mažėja, o sąnaudos auga akyse.
Prie gamtos iššūkių prisideda ir logistika. Klaipėdos regioną aptarnaujantys kuro pardavėjai, pavyzdžiui, įmonės „Paežerio medis“ atstovai, pripažįsta, kad pristatymas uostamiestyje tapo tikru košmaru. Užsnigti kiemai ir siauros sodų bendrijų gatvelės, kur šildymas kietuoju kuru yra itin populiarus, sunkiasvoriams sunkvežimiams tapo tiesiog neįveikiami. Dėl šios priežasties norint užsisakyti granulių ar briketų Klaipėdoje, šiuo metu tenka apsišarvuoti kantrybe ir laukti eilėje apie 10–14 dienų. Tiekėjai neslepia, kad pirmenybę dabar teikia tiems klientams, kurie turi galimybę patys atvykti ir pasiimti kurą tiesiai iš sandėlių.
Sodų bendrijų tamsa ir kaimyniška pagalba
Klaipėda ir jos rajonas pasižymi itin didelėmis sodų bendrijomis, tokiomis kaip „Dituva“ ar „Dercekliai“, kur tūkstančiai žmonių gyvena nuolatos. Būtent čia situacija tapo labiausiai įtempta. Dauguma šių namų šildomi kietojo kuro katilais, o bandymai gelbėtis elektriniais šildytuvais baigiasi liūdnai – elektros tinklai dėl masiškai įjungtų prietaisų neatlaiko apkrovų. Vietos portaluose vis dažniau pasirodo žinučių apie elektros dingimus, kurie spaudžiant tokiam speigui tampa ne tik nepatogumu, bet ir pavojumi gyvybei.
Visgi kritinė situacija atskleidė ir gražiąją žmonių pusę. Klaipėdiečiai demonstruoja išskirtinį bendruomeniškumą: socialiniuose tinkluose mirga skelbimai, kuriuose kaimynai siūlo pagalbą vieni kitiems. Žmonės dalijasi likusiais granulių maišais iki pirmadienio arba siūlo savo priekabas malkoms parvežti. Tai rodo, kad kuro tiekėjams fiziškai nespėjant vykdyti užsakymų, gyventojai patys buriasi į bendruomenes, kad išgyventų šį speigą.
Kuro krizė: kai briketai tampa prabanga
Kainų šuolis šią žiemą šokiravo daugelį. Dar praėjusį gruodį medienos granulių padėklą buvo galima įsigyti už 260–320 eurų, tačiau spustelėjus speigui kaina perkopė psichologiškai svarbią 500 eurų ribą. Panaši situacija stebima ir pjuvenų briketų rinkoje – jų kaina nuo 250 eurų šoktelėjo iki 400 eurų ir daugiau. Verslininkai neslepia, kad tai – tikra kuro krizė.
Įmonės „Paežerio medis“ savininkas Kęstutis Mižutavičius atskleidžia stulbinančią statistiką: skambučių kiekis išaugo dešimteriopai, per dieną kreipiasi apie 200 žmonių, tačiau gamintojai tiesiog nespėja sukti staklių. Paradoksalu, bet daug metų gyventojai malkas keitė į patogesnes granules, tikėdamiesi komforto, tačiau šią žiemą tas komfortas tapo neįkandamas. Trūkstant pinigų, kai kurie pirkėjai kurą perka mažais kiekiais ir yra priversti važiuoti jo pasiimti net į tolimus miestus. Situacija nepalanki niekam: pirkėjai piktinasi kainomis, o verslas tiesiog nespėja tenkinti paklausos.
Ramybės uostas ir inžineriniai eksperimentai
Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena tie, kurie liko ištikimi tradiciniam šildymui malkomis ir jomis pasirūpino iš anksto. Senjorai ir apdairūs gyventojai džiaugiasi šiluma, o kuro kainų svyravimai jiems neaktualūs, nes atsargų sukaupta ne vienam sezonui. Specialistai pastebi, kad šiemet itin išryškėjo kainų skirtumas: vasarą saulės ir vėjo nemokamai išdžiovintos malkos dabar kainuoja beveik dvigubai brangiau nei šlapios, o jų kaina rinkoje siekia 70–80 eurų už kubinį metrą.
Tačiau ne visi gali džiaugtis ramybe. Technologijų skiltyse verda diskusijos apie „priverstinį universalumą“. Granulinių katilų savininkai masiškai domisi, ar jų įrenginiuose galima deginti briketus ar net malkas, kai granulių kaina tampa neįkandama. Inžinieriai griežtai perspėja, kad tokie eksperimentai gali baigtis brangiu katilo remontu, tačiau gyventojai, spaudžiant -30 laipsnių šalčiui, neretai pasiryžę rizikuoti viskuo.
Ekonomikos apžvalgininkai vis dažniau vartoja „energetinio skurdo“ sąvoką, kuri šiemet palietė ne tik mažiausias pajamas gaunančius, bet ir viduriniąją klasę. Tai žmonės, kurie prieš kelerius metus investavo į modernius, bet brangiu kuru kūrenamus katilus. Valstybės kompensacijos dažnai nespėja paskui rinkos kainas, todėl dalis žmonių priversti taupyti šildymo sąskaita, namuose palaikydami vos 16–17 laipsnių temperatūrą.
Tarptautinis kontekstas: nuo „kuro turizmo“ iki „juodosios žiemos“ Lenkijoje
Lietuva šiame speige ne viena. Portaluose pasirodė pranešimų apie naują reiškinį – „kuro turizmą“. Gyventojai, ieškodami pigesnių granulių, jungiasi į grupes ir bando užsisakyti pilnus vilkikus tiesiai iš Lenkijos ar Latvijos gamintojų, apeidami vietos perpardavinėtojus. Pasienio regionų laikraščiai pastebi išaugusį pirkėjų srautą iš Lietuvos į Lenkiją, kur dėl valiutų skirtumo vis dar bandoma sutaupyti. Tačiau specialistai perspėja: internete padaugėjo sukčių, kurie siūlo pigų kurą, paima avansą ir dingsta, palikdami žmones šalti tuščiomis malkinėmis.
Lenkija, viena didžiausių granulių gamintojų Europoje, pati išgyvena vidinį konfliktą. Nors užsienio rinkos siūlo milžiniškas sumas už lenkišką kurą, vietiniai gyventojai piktinasi „europinėmis“ kainomis savo šalyje. Dar liūdnesnis aspektas – aplinkosaugos regresas. Lenkijos spauda rašo apie „juodąją žiemą“: dėl brangaus kuro daugybė namų ūkių sugrįžo prie pigiausio, bet taršiausio kuro – anglies ar net atliekų, taip nubraukdami metų metus vykdytas ekologines programas.
Tuo tarpu Latvija išgyvena malkų „karštinę“ ir jų deficitą, o Estija demonstruoja išmanųjį taupymą – gyventojai, naudodami programėles, namus intensyviau šildo naktį, kai elektros kainos biržoje krenta.
Visų trijų Baltijos šalių žiniasklaida vieningai sutaria dėl vieno: ši žiema galutinai palaidojo viltis apie „amžinai šiltėjančias žiemas“. Tiek Taline, tiek Rygoje, tiek Vilniuje skamba tas pats perspėjimas – energetinė laisvė reikalauja ne tik naujų technologijų, bet ir senos geros kantrybės bei pilnų malkinių. Pardavėjai pataria: jei tik įmanoma, šiuo metu nepirkite didelių kiekių brangaus kuro, nes pasibaigus didiesiems šalčiams kainos turėtų kristi.
Šaltiniai: „Gazeta Wyborcza“, „Eesti Energia“, LSM
