Daugiakalbystė gali būti viena iš labiausiai nuvertintų smegenų ilgaamžiškumo paslapčių. Naujas didelio masto tyrimas, apėmęs daugiau kaip 86 tūkst. žmonių iš 27 Europos šalių, atskleidė aiškią tendenciją: kelių kalbų mokėjimas padeda lėtinti tiek fizinį, tiek kognityvinį smegenų senėjimą.
Kodėl kalbų mokėjimas toks svarbus?
Mokslininkai aiškina paprastai: kai žmogus moka dvi ar daugiau kalbų, visos jos smegenyse yra aktyvios nuolat, net jei naudojama tik viena iš jų. Todėl kiekvieną kartą kalbant, klausantis ar net mąstant smegenys turi:
- pasirinkti reikalingą kalbą,
- slopinti kitas,
- perjungti dėmesį,
- atrinkti tinkamus žodžius ir struktūras.
Tai nuolatinis kognityvinis „fitnesas“, stiprinantis neuroninius tinklus, atsakingus už dėmesį, impulsų kontrolę, atmintį ir lankstumą.
Didžiausias iki šiol tyrimas atskleidė ryškią naudą
Tyrimas, atliktas pasitelkiant mašininio mokymosi modelius, analizavo vadinamąjį biologinio elgesio amžiaus skirtumą – ar žmogus, remiantis kognityviniais rodikliais, atrodo „vyresnis“ ar „jaunesnis“ nei rodo jo tikrasis amžius.
Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus:
- Daugiakalbiai ženkliai rečiau rodė pagreitėjusio senėjimo požymius.
- Vienakalbiai dažniau „atrodė“ vyresni nei jų biologinis amžius.
- Viena papildoma kalba jau turėjo reikšmingą naudą,
- o dvi, trys ar daugiau – didino apsaugą nuo protinės senatvės dar labiau.
Ryškiausias efektas pastebėtas vyresniems nei 75 metų žmonėms – daugiakalbiai jų grupėje demonstravo didesnį atsparumą atminčiai, dėmesio išlaikymui ir kasdienių užduočių atlikimui.
Ne kalbos, o jų aktyvus naudojimas suteikia apsaugą
Svarbiausia tyrėjų išvada: efektas susijęs ne tiek su kalbų skaičiumi, kiek su aktyviu jų naudojimu.
Sklandžiai vartojamos kalbos palaiko aktyvias vykdomąsias smegenų funkcijas, kurios:
- ilgina hipokampo (atminties centro) gyvybingumą,
- mažina audinių atrofiją,
- lėtina neuronų nykimą,
- gali padėti atitolinti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų riziką.
Tai vadinama neuroniu rezervu – smegenų atsarginių gebėjimų sistema, apsauganti nuo su amžiumi susijusių pokyčių.
Nauda nepriklauso nuo kitų veiksnių
Svarbu ir tai, kad tyrėjai atsižvelgė į daugybę aplinkybių:
- išsilavinimą,
- gyvenimo lygį,
- migraciją,
- lyčių ir socialinę nelygybę,
- aplinkos kokybę,
- politinį stabilumą.
Net ir po šių korekcijų kalbų mokėjimas išliko savarankišku, stipriu sveikesnio senėjimo rodikliu.
Kalbos – prieinama „investicija“ į smegenų sveikatą
Tyrimo autoriai akcentuoja: daugiakalbystė nėra stebuklas, bet tai yra:
- prieinama,
- saugi,
- pigi,
- ir veiksminga priemonė,
kurios poveikis išlieka visą gyvenimą.
Nesvarbu, kada pradedate mokytis naujos kalbos – net ir vidutiniame ar vyresniame amžiuje pradėtas mokymasis turi teigiamos įtakos.
Išvada
Šis tyrimas gali pakeisti požiūrį į kalbų mokymąsi. Tai – ne tik kultūrinė ar profesinė vertybė, bet ir smegenų ilgaamžiškumo priemonė, galinti padėti išlaikyti aiškų protą, gerą atmintį ir pažinimo gebėjimus iki pat senatvės.
Galbūt tai puikus metas prisiminti seniai pamirštą užsienio kalbą arba pradėti mokytis naujos – jūsų smegenys už tai padėkos.
