11 kasdienių įpročių, kurie tyliai gadina nešiojamąjį kompiuterį: kai kurios klaidos gali baigtis brangiu remontu

Nešiojamasis kompiuteris gali veikti puikiai kelerius metus, kol vieną dieną pradeda neįprastai kaisti, garsiai ūžti arba išsijungia pačiu netinkamiausiu metu. Dažniausiai pirmiausia apkaltiname senstančią bateriją, pasenusią įrangą ar gamintoją, tačiau kartais problemų priežastis slypi mūsų kasdieniuose įpročiuose. Kompiuterį laikome ant lovos, paliekame įjungtą kuprinėje, valome netinkamomis priemonėmis ir nekreipiame dėmesio į pirmuosius gedimo požymius.

Ypač rudenį ir žiemą, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, kompiuteris dažnai keliauja nuo darbo stalo ant sofos, lovos ar net šalia radiatoriaus. Atrodo, kad nieko blogo nenutiks, jei vieną vakarą filmą pažiūrėsime pasidėję jį ant antklodės. Tačiau būtent tokios smulkmenos ilgainiui gali trumpinti baterijos tarnavimo laiką, bloginti aušinimą ir didinti gedimų riziką.

Kompiuterių gamintojų priežiūros rekomendacijose nuolat kartojasi kelios taisyklės, kurių vartotojai dažnai nepaiso. Kai kurios iš jų visiškai paprastos, tačiau jų ignoravimas gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas įkroviklis ar kompiuterio valymas. Štai vienuolika įpročių, kuriuos verta pakeisti, jeigu norite, kad nešiojamasis kompiuteris tarnautų kuo ilgiau.

Trys klaidos, dėl kurių kompiuteris gali pradėti kaisti ir lėtėti

1. Kompiuterį laikote ant lovos, pagalvės ar minkštos sofos. Tai vienas labiausiai paplitusių įpročių, ypač tarp žmonių, kurie vakarais kompiuteriu naudojasi ne prie darbo stalo. Daugelio nešiojamųjų kompiuterių oro įsiurbimo angos įrengtos apačioje arba šonuose, todėl minkštas paviršius gali jas uždengti. Kai aušinimo sistema negauna pakankamai oro, procesoriaus ir kitų komponentų temperatūra kyla, o kompiuteris pradeda mažinti našumą, kad apsisaugotų nuo perkaitimo. Ilgainiui nuolatinis darbas aukštoje temperatūroje gali trumpinti kai kurių komponentų tarnavimo laiką. Jei mėgstate dirbti lovoje, geriau naudoti tvirtą padėklą, kuris neuždengtų ventiliacijos angų.

2. Paliekate kompiuterį prie radiatoriaus arba tiesioginėje saulėje. Artėjant šildymo sezonui ši klaida tampa ypač aktuali. Kompiuteris ant palangės virš karšto radiatoriaus gali gauti papildomos šilumos net ir tada, kai pats beveik nedirba. Dar pavojingiau palikti jį saulėkaitoje stovinčiame automobilyje, kur temperatūra gali gerokai pakilti. „Apple“ nurodo, kad aukštesnė nei 35 °C aplinkos temperatūra gali negrįžtamai paveikti baterijos talpą. Nors atskirų kompiuterių darbinės temperatūros ribos skiriasi, bendra taisyklė paprasta: nešiojamasis kompiuteris neturėtų būti laikomas šalia stiprių šilumos šaltinių, o kraunant jį būtina užtikrinti tinkamą aušinimą.

3. Ignoruojate garsiai veikiantį ventiliatorių ir susikaupusias dulkes. Jeigu kompiuteris anksčiau veikė tyliai, o dabar net naršant internete nuolat ūžia, verta išsiaiškinti priežastį. Kartais ventiliatorius suaktyvėja dėl programų, veikiančių fone, tačiau problemą gali sukelti ir dulkėmis užsikimšusios aušinimo angos. Ypač greitai dulkės kaupiasi namuose, kuriuose yra augintinių. Nešvarumai trukdo oro cirkuliacijai, todėl kompiuteris gali pradėti stipriau kaisti. Išorines angas galima atsargiai valyti pagal gamintojo instrukciją, tačiau sudėtingesnį vidaus valymą, ypač garantiniam įrenginiui, geriau patikėti specialistui.

Bateriją trumpina ne tik amžius: trys įpročiai, kuriuos verta pakeisti

4. Nuolat leidžiate baterijai visiškai išsikrauti. Vis dar pasitaiko žmonių, kurie mano, kad šiuolaikinį kompiuterį būtina reguliariai iškrauti iki nulio, nes taip esą „treniruojama“ baterija. Ši taisyklė atėjusi iš senesnių baterijų technologijų ir dabartiniams ličio jonų akumuliatoriams nėra reikalinga. Dažnas gilus iškrovimas gali prisidėti prie spartesnio baterijos nusidėvėjimo. Daugeliu atvejų geriau kompiuterį įkrauti anksčiau, nelaukiant, kol jis pats išsijungs. Nereikia paniškai ieškoti įkroviklio kaskart pasiekus 20 procentų, tačiau nuolat išnaudoti paskutinius baterijos procentus taip pat neverta.

5. Visą laiką laikote bateriją įkrautą iki 100 procentų, nors kompiuteris nuolat prijungtas prie elektros. Čia svarbu atskirti tikrą problemą nuo populiaraus mito. Šiuolaikiniai kompiuteriai turi įkrovimo valdymo sistemas, todėl nuolatinis prijungimas prie elektros savaime nereiškia, kad baterija yra pavojingai perkraunama. Tačiau ilgą laiką išlaikoma labai aukšta įkrova, ypač kartu su aukšta temperatūra, gali spartinti baterijos cheminį senėjimą. Jeigu kompiuteriu beveik visada naudojatės prie darbo stalo, patikrinkite, ar gamintojas siūlo baterijos apsaugos funkciją, ribojančią įkrovimą maždaug iki 80 procentų. Tokios galimybės yra kai kuriuose „Lenovo“, ASUS, „Dell“ ir kitų gamintojų modeliuose.

6. Ilgam padedate kompiuterį į spintą visiškai išsikrovusia baterija. Jeigu senesnio kompiuterio neplanuojate naudoti kelis mėnesius, nepakanka tiesiog jį išjungti ir pamiršti. Ilgai laikoma visiškai išsikrovusi ličio jonų baterija gali pasiekti gilaus išsikrovimo būseną, dėl kurios vėliau gali nebepavykti jos normaliai įkrauti. Gamintojai ilgalaikiam laikymui dažnai rekomenduoja maždaug 50 procentų įkrovą, išjungtą kompiuterį ir vėsią, sausą vietą. Jeigu įrenginys nenaudojamas ilgiau nei pusmetį, verta periodiškai patikrinti jo baterijos būklę ir prireikus šiek tiek įkrauti.

Vasaros karštis gali pakenkti kompiuteriui: paprasti veiksmai padės išvengti brangaus remonto

Įkroviklis, kava ir ekranas: trys klaidos, kurios gali kainuoti brangiausiai

7. Naudojate netinkamą arba pažeistą įkroviklį. Ne kiekvienas įkroviklis su tinkama jungtimi yra tinkamas konkrečiam kompiuteriui. Tai ypač aktualu naudojant USB-C jungtį, nes skirtingi įkrovikliai gali palaikyti nevienodą galią ir įkrovimo standartus. Kokybiškas, suderinamas kito gamintojo įkroviklis nebūtinai yra blogas pasirinkimas, tačiau neaiškios kilmės, pažeistas ar reikiamos galios neužtikrinantis adapteris gali kelti problemų. Jei kompiuteris kraunasi neįprastai lėtai, rodo perspėjimą apie nepakankamą galią arba adapteris pernelyg kaista, verta patikrinti jo specifikacijas. Taip pat nereikėtų tempti įkrovimo laido ar nešti kompiuterio taip, kad visa apkrova tektų prijungtai jungčiai – ilgainiui galima pažeisti lizdą.

8. Geriate kavą ar valgote tiesiai virš klaviatūros. Vienas netyčia išlietas kavos puodelis gali sukelti didesnių nuostolių nei kelerius metus trunkantis įprastas nusidėvėjimas. Skystis gali patekti pro klaviatūrą iki elektroninių komponentų, sukelti trumpąjį jungimą ar koroziją. Ypač nemalonios pasekmės galimos išliejus saldžius gėrimus, nes net išdžiūvus skysčiui lieka lipnių ir elektrai laidžių priemaišų. Jeigu taip nutiko, nedelsdami išjunkite kompiuterį, atjunkite maitinimą ir, jei baterija išimama pagal gamintojo instrukciją, ją atjunkite. Nebandykite tikrinti, ar kompiuteris vis dar veikia, ir nedžiovinkite jo karštu fenu. Rimtesnio apliejimo atveju kuo greičiau kreipkitės į remonto specialistus.

9. Uždarote ekraną nepatikrinę, ar ant klaviatūros nieko neliko. Rašiklis, ausinių dėklas, USB atmintinė ar net mažas kietas daiktas, paliktas tarp klaviatūros ir ekrano, gali sugadinti ekraną vienu neatsargiu judesiu. Šiuolaikinių nešiojamųjų kompiuterių ekranai dažnai būna ploni, o tarpas tarp ekrano ir klaviatūros – labai mažas. Uždarius dangtį, svetimkūnis gali suspausti ekraną ir pažeisti jo vidinius sluoksnius. Toks gedimas ne visada matomas iš karto: kartais atsiranda spalvotos vertikalios linijos, juodos dėmės ar neveikianti ekrano dalis. Prieš uždarydami kompiuterį tiesiog įsitikinkite, kad ant klaviatūros nieko nėra.

Dar dvi dažnai pamirštamos klaidos: viena susijusi su kuprine, kita – su valymu

10. Įdedate į kuprinę kompiuterį, kuris vis dar veikia. Daugelyje nešiojamųjų kompiuterių uždarius dangtį automatiškai įsijungia miego režimas. Paprastai jis veikia tinkamai, tačiau ne visais atvejais kompiuteris iš tiesų nustoja vykdyti aktyvias užduotis. Dėl programinės įrangos, netinkamų nustatymų ar kitų priežasčių įrenginys gali likti aktyvus ir toliau skleisti šilumą. Uždaroje kuprinėje beveik nėra tinkamos oro cirkuliacijos, todėl kompiuteris gali smarkiai įkaisti. Prieš nešdami jį ilgesnį laiką saugiausia visiškai išjungti arba naudoti užmigdymo į diską režimą (Hibernate), jei jis palaikomas, ir įsitikinti, kad įrenginys iš tiesų perėjo į pasirinktą būseną.

11. Valote ekraną langų valikliu arba purškiate skystį tiesiai ant jo. Kompiuterio ekranas nėra paprastas lango stiklas. Jo paviršiuje gali būti specialių dangų, kurios sumažina atspindžius ar atlieka kitas funkcijas. Kai kuriuose buitiniuose valikliuose esančios medžiagos gali tokias dangas pažeisti, o tiesiai ant ekrano purškiamas skystis gali nutekėti į jo kraštus ir patekti į vidinius komponentus. Saugiausia išjungti kompiuterį ir ekraną švelniai nuvalyti švaria mikropluošto šluoste. Jei nešvarumų nepavyksta pašalinti sausai, naudokite konkretaus gamintojo leidžiamą priemonę, ja vos sudrėkindami šluostę, bet ne patį ekraną.

Ką verta patikrinti šiandien, kad po metų nereikėtų pirkti naujo kompiuterio?

Dauguma šių problemų neatsiranda per vieną dieną. Kompiuteris gali ilgai veikti ant minkštos sofos, nuolat būti prijungtas prie įkroviklio arba turėti dulkėmis užsikimšusias aušinimo angas, kol vieną dieną pastebėsite, kad jis stipriai kaista, greičiau išsikrauna arba dirba lėčiau nei anksčiau. Todėl verta nelaukti pirmojo rimto gedimo ir skirti kelias minutes įrenginio būklei įvertinti.

Pirmiausia patikrinkite, ar neuždengtos aušinimo angos ir ar kompiuteris nekaista net atliekant paprastas užduotis. Peržiūrėkite baterijos būklės informaciją operacinės sistemos arba gamintojo programoje, apžiūrėkite įkroviklio laidą ir jungtį. Jei kompiuterio ventiliatorius nuolat dirba dideliu greičiu, baterija neįprastai greitai išsikrauna ar pastebėjote, kad korpusas ties baterija pradėjo pūstis, nereikėtų problemos ignoruoti. Išsipūtusi baterija yra rimtas saugumo signalas – tokio įrenginio nereikėtų toliau krauti ar bandyti savarankiškai ardyti.

Ne mažiau svarbu reguliariai atnaujinti operacinę sistemą, tvarkykles bei gamintojo teikiamus programinės įrangos komponentus. Kai kurie atnaujinimai pagerina energijos valdymą, ištaiso klaidas ir pašalina saugumo spragas. O svarbiausius dokumentus ir nuotraukas verta laikyti ne viename kompiuteryje, bet ir turėti atsarginę jų kopiją. Net ir idealiai prižiūrimas įrenginys gali netikėtai sugesti.

Nešiojamąjį kompiuterį dažniausiai gadina ne vienas didelis neteisingas sprendimas, o daugybė mažų įpročių, kurių kasdien net nepastebime. Todėl nebūtina pirkti brangių priedų ar sudėtingų aušinimo sistemų. Kartais didžiausią naudą suteikia paprasti pokyčiai: kietas ir lygus darbo paviršius, tinkamas įkroviklis, švarios ventiliacijos angos ir kelių sekundžių patikrinimas prieš uždarant ekraną. Šie įpročiai gali padėti išsaugoti ne tik patį kompiuterį, bet ir išvengti nemažų remonto išlaidų.