Ūkininkas plūgu užkliudė 60 tonų meteoritą: jis žemėje gulėjo apie 80 tūkstančių metų

Ardamas lauką paprastai tikiesi užkliudyti akmenį, seną šaknį ar žemėje paliktą metalo gabalą. Tačiau vienas Namibijos ūkininkas aptiko radinį, kuris iki šiol stebina pasaulį. Po dirvožemiu slėpėsi maždaug 60 tonų sveriantis meteoritas – didžiausias Žemėje rastas vientisas tokio pobūdžio kūnas. Praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo atradimo, jis tebėra toje pačioje vietoje.

Hobos meteoritas guli netoli Grootfonteino miesto, šiaurinėje Namibijos dalyje. Iš pirmo žvilgsnio jis primena didžiulį, plokščią, patamsėjusį metalo luitą. Tačiau jo istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei šiose apylinkėse atsirado dirbami laukai, keliai ar žmonės, atvykstantys pasižiūrėti neįprasto radinio.

Įprastą lauko darbą nutraukė netikėta kliūtis

Meteoritas aptiktas 1920 metais, o jo atradimas siejamas su ūkininku Jacobusu Hermanusu Britsu. Pagal plačiai pasakojamą atradimo istoriją, vyras arė lauką, kai plūgas užkliudė žemėje slypintį kietą objektą. Pradėjus aiškintis, kas trukdo darbui, paaiškėjo, kad tai ne paprastas lauko akmuo.

Po žeme slėpėsi milžiniškas metalinis kūnas. Oficialioje Meteoritų draugijos duomenų bazėje Hoba registruotas kaip 1920 metais Namibijoje rastas geležinis meteoritas, kurio masė siekia 60 tonų. Jo kritimas nebuvo stebėtas – žmonės aptiko jau seniai Žemėje gulėjusį objektą.

Šioje istorijoje labiausiai stebina atradimo paprastumas. Vienas įspūdingiausių pasaulio meteoritų buvo pastebėtas dirbant žemę, o vieta, kurioje jis gulėjo, vėliau tapo lankoma dėl visai kitų priežasčių nei žemdirbystė.

Beveik trijų metrų luitas, sveriantis dešimtis tonų

Hobos meteorito ilgis ir plotis siekia maždaug po 2,7 metro, o storis – apie 90 centimetrų. Didžiąją jo dalį sudaro geležis ir nikelis. Dėl tokios sudėties palyginti nedideliame tūryje sutelkta milžiniška masė.

Amerikos gamtos istorijos muziejus Hobą apibūdina kaip didžiausią iki šiol rastą vientisą meteoritą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jis yra visiškai nepaliestas: nedidelių jo fragmentų yra ir muziejų kolekcijose. Rekordas susijęs su išlikusiu didžiuliu pagrindiniu kūnu.

Skirtingai nei daugybė mažesnių meteoritų, Hoba nebuvo išgabentas į muziejaus salę. Norint pamatyti pagrindinį luitą, reikia vykti į jo radimo vietą Namibijoje. Čia lankytojas gali įvertinti tikrąjį mastelį – nuotraukoje sunku pajusti, kiek sveria toks iš pažiūros neaukštas objektas.

Apie 80 tūkstančių metų – kritimo laiko vertinimas

Pasakojimuose apie Hobą dažnai minima, kad Žemę jis pasiekė maždaug prieš 80 tūkstančių metų. Šio skaičiaus nereikėtų suprasti kaip tiksliai nustatytos datos: Namibijos nacionalinė paveldo taryba nurodo, kad meteoritas nukrito mažiau nei prieš 80 tūkstančių metų. Tai apytikris jo buvimo mūsų planetoje laikotarpis, o ne pačios medžiagos susidarymo amžius.

Yra ir kita intriguojanti aplinkybė – prie meteorito nėra akivaizdaus smūginio kraterio. Atrodytų, dešimtis tonų sveriantis kosminis kūnas turėjo palikti įspūdingą duobę, tačiau Hobos atvejis kitoks. Amerikos gamtos istorijos muziejus pažymi, kad mokslininkai nėra tikri, kodėl šis meteoritas nepaliko kraterio.

Radinio vieta tapo saugomu lankytinu objektu

1955 m. kovo 15 dieną Hoba paskelbtas nacionaliniu paminklu. Vėliau apsauga buvo patikslinta, apimant ir teritoriją aplink meteoritą. Taip atsitiktinai aptiktas radinys tapo oficialiai saugomu paveldo objektu.

Ilgainiui jo aplinka pritaikyta lankytojams: aplink luitą įrengtos pakopos, primenančios nedidelį amfiteatrą. Jos leidžia apžiūrėti meteoritą iš skirtingų pusių, tačiau pats pagrindinis eksponatas liko ten, kur buvo rastas.

Hobos istorija patraukli tuo, kad joje susitinka du visiškai skirtingi masteliai: paprastas žmogaus darbas lauke ir dešimtis tūkstančių metų siekiantis kosminio kūno buvimas Žemėje. Ūkininkui tai buvo kliūtis plūgui. Šiandien tai vieta, į kurią žmonės specialiai važiuoja pamatyti gabalėlio kosmoso.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!