Uogų sukčiai: štai kaip pardavėjai jus apgaudinėja stiklainiais

Miško uogų sezonas Lietuvoje daugeliui yra tikra vasaros šventė. Vos pasirodo pirmosios mėlynės, žemuogės, avietės ar bruknės, turgeliuose, pakelėse ir internetiniuose skelbimuose iš karto atsiranda dešimtys pasiūlymų. „Šviežios miško mėlynės.“ „Litras uogų.“ „Rinktos šiandien.“ „Tikros, iš miško.“ Tačiau už gražių žodžių kartais slepiasi labai paprastas triukas, dėl kurio pirkėjai gali permokėti net nepastebėję. Pardavėjas sako, kad parduoda vieno litro stiklainį uogų, tačiau realybėje indas gali būti mažesnis – 800 ml, 700 ml ar dar mažesnės talpos. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas gali atrodyti nedidelis. Tačiau kai uogų kainos sezono metu kyla, o pirkėjai perka ne vieną, o kelis stiklainius, tokia „smulkmena“ gali gerokai paploninti piniginę. Jie sako „litras“, bet tai nebūtinai litras Miško uogų prekyboje stiklainiai naudojami labai dažnai. Pirkėjams taip patogu: matyti kiekis, uogas lengva parsinešti, o žodis „litras“ daugeliui skamba aiškiai ir suprantamai. Tačiau problema prasideda tada, kai „litru“ pavadinamas ne litro talpos indas. Kai kurie pardavėjai elgiasi sąžiningai ir iš karto nurodo, kad stiklainis yra 800 ml, o ne vieno litro. Toks paaiškinimas leidžia pirkėjui suprasti, ką jis iš tikrųjų perka, ir palyginti kainą su kitais pasiūlymais. Tačiau ne visi taip daro. Pasitaiko atvejų, kai mažesni stiklainiai pateikiami kaip vieno litro, nors jų talpa akivaizdžiai mažesnė. Turgavietėje ar pakelėje skubantis pirkėjas retai ima tikrinti indo tūrį, todėl pardavėjui belieka pasakyti: „Čia litras.“ Ir daugelis patiki. Kodėl tai taip lengva nepastebėti? Dauguma žmonių iš akies sunkiai atskiria, ar stiklainis tikrai vieno litro, ar tik 800 ml. Ypač tada, kai uogos supiltos iki viršaus, gražiai atrodo, o pardavėjas skuba aptarnauti kitą pirkėją. Be to, uogos nėra vanduo. Jos skiriasi dydžiu, forma, drėgnumu, suspaudimu inde. Vienas stiklainis gali atrodyti pilnas, bet realus kiekis vis tiek gali būti mažesnis. Būtent dėl to pardavimas „stiklainiais“ visada turi šiokios tokios painiavos. Vieni matuoja pagal tūrį, kiti pagal svorį, treti naudoja krepšelius, kibirėlius ar plastikinius indelius. Pirkėjui kartais sunku suprasti, kur pasiūlymas iš tikrųjų geresnis. Jei vienas pardavėjas prašo 8 eurų už tikrą litrą, o kitas 7 eurų už 800 ml stiklainį, pigesnis pasiūlymas nebūtinai yra pigesnis. Pirkėjai gali permokėti nė nesuprasdami Atrodo, kas čia tokio – 200 ml skirtumas. Tačiau tai yra penktadalis litro. Jei vietoje 1 litro perkate 0,8 litro, gaunate apie 20 procentų mažiau produkto. Net jei kainos skirtumas atrodo nedidelis, realiai už tą patį kiekį galite sumokėti daugiau. Pavyzdžiui, jei pardavėjas 800 ml stiklainį parduoda kaip „litrą“, pirkėjas moka už kiekį, kurio negauna. Perkant vieną stiklainį tai gali atrodyti kaip kelių eurų klausimas, tačiau perkant daugiau uogų uogienei, šaldymui ar šeimos desertams skirtumas tampa labai aiškus. Ypač tai aktualu mėlynių, žemuogių ar aviečių sezonu, kai kainos gali būti gana aukštos, o žmonės perka ne po saują, o po kelis litrus. Svoris taip pat gali suklaidinti Dar viena problema – tūrio ir svorio skirtumas. Litras uogų nereiškia kilogramo uogų. Pavyzdžiui, litras miško mėlynių gali sverti maždaug apie 600 gramų, priklausomai nuo uogų dydžio, drėgnumo ir to, kaip jos subertos. Kitos uogos gali sverti kitaip. Todėl pirkėjams verta atkreipti dėmesį, kaip nurodyta kaina: už litrą, už kilogramą, už stiklainį ar už krepšelį. Jei vienas pardavėjas parduoda kilogramais, o kitas litrais, kainas lyginti tampa sudėtingiau. Tokiu atveju verta pasitikslinti, kiek realiai sveria indas su uogomis arba kiek talpos turi stiklainis. Sąžiningas pardavėjas neturėtų vengti tokio klausimo. Ką verta paklausti prieš perkant? Jei perkate uogas turguje, prie kelio ar internetu, verta užduoti kelis paprastus klausimus. Kokios talpos stiklainis? Ar tai tikrai 1 litras? Ar galite pasverti? Ar kaina nurodyta už litrą, kilogramą ar už indelį? Ar uogos rinktos šiandien? Ar jos sausos, ar po lietaus? Tokie klausimai nėra kabinėjimasis. Tai normalus pirkėjo noras suprasti, už ką jis moka. Jei pardavėjas aiškiai atsako, parodo indą, leidžia palyginti ar pasverti, tai geras ženklas. Jei pradeda pykti, išsisukinėti ar kartoti „visi taip parduoda“, verta suklusti.

Uogų sukčiai: štai kaip pardavėjai jus apgaudinėja stiklainiais

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti