Dalis vairuotojų iki šiol mano, kad nuokalnėje įjungta laisva pavara padeda sutaupyti degalų. Tačiau šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai nutinka priešingai. Riedant įjungta pavara ir atleidus akceleratorių, variklio valdymo sistema gali beveik nutraukti degalų tiekimą, o laisva pavara degalus vis tiek naudoja tuščiajai eigai palaikyti. Be to, tokiu režimu didesnį darbą perima stabdžiai.
Senas įprotis, kuris nebetinka šiuolaikiniams automobiliams
Įprotis nuokalnėje įjungti neutralią pavarą atsirado ne iš niekur. Senesniuose automobiliuose vairuotojai iš tiesų tikėjo, kad taip automobilis rieda „lengviau“, o variklis sunaudoja mažiau degalų. Tačiau šiuolaikinės degalų įpurškimo ir variklio valdymo sistemos veikia kitaip.
Kai važiuojate nuokalne įjungta pavara ir atleidžiate akceleratorių, automobilis dažnai pereina į režimą, kuriame degalų įpurškimas smarkiai sumažinamas arba laikinai sustabdomas. Ratai suka variklį, o pats variklis padeda stabdyti automobilį. Tai vadinama variklio stabdymu.
Įjungus laisvą pavarą situacija pasikeičia. Variklis nebėra sujungtas su ratais taip, kad galėtų stabdyti automobilį, tačiau jis vis tiek turi veikti tuščiąja eiga. O tam reikalingi degalai. Todėl bandymas „sutaupyti“ gali baigtis priešingu rezultatu – automobilis sunaudos ne mažiau, o kartais daugiau.
Trumpai tariant, šiuolaikiniam automobiliui nuokalnėje dažnai ekonomiškiau riedėti įjungta pavara, o ne laisva.
Laisva pavara palieka visą darbą stabdžiams
Degalų sąnaudos nėra vienintelė problema. Važiuojant nuokalne įjungta pavara, variklis padeda kontroliuoti greitį. Automobilis natūraliai nesiveržia taip greitai, todėl vairuotojui nereikia nuolat spausti stabdžio pedalo.
Kai pavara išjungiama, šis stabdymo efektas dingsta. Automobilis rieda laisviau, greitis didėja greičiau, o visą apkrovą turi perimti stabdžių sistema. Mieste ar trumpame nusileidime tai gali atrodyti nereikšminga, bet ilgoje nuokalnėje skirtumas tampa labai svarbus.
Nuolat spaudžiami stabdžiai kaista. Kuo statesnė ir ilgesnė nuokalnė, tuo didesnė rizika, kad stabdžių kaladėlės ir diskai bus apkrauti per daug. Blogiausiu atveju stabdymas gali tapti mažiau efektyvus būtent tada, kai jo labiausiai reikia.
Mechanikai dėl to ir purto galvas: vairuotojas mano, kad saugo automobilį ar taupo degalus, bet iš tikrųjų greičiau dėvi stabdžių kaladėles, diskus ir didina perkaitimo riziką.
Nuokalnėje automobilis turi likti valdomas, o ne „plaukti“
Yra ir saugumo klausimas. Įjungta pavara leidžia automobiliui elgtis nuspėjamiau. Vairuotojas bet kurią akimirką gali tiksliau kontroliuoti greitį, automobilis geriau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, o variklio stabdymas padeda išlaikyti stabilesnį judėjimą.
Laisva pavara nuokalnėje sukuria kitokį pojūtį – automobilis tarsi „plaukia“. Sausame, tiesiame kelyje tai gali atrodyti nekaltai, bet šlapiame, slidžiame ar vingiuotame ruože toks įprotis tampa pavojingesnis. Vairuotojui lieka mažiau natūralios kontrolės, o greitis gali didėti greičiau, nei tikėtasi.
Tai nereiškia, kad neutrali pavara apskritai nereikalinga. Ji turi savo vietą – trumpiems sustojimams, stovint spūstyje ar tam tikrose situacijose, kai automobilis nejuda. Tačiau ilgoje ar statesnėje nuokalnėje jos naudoti kaip „taupymo režimo“ nereikėtų.
Teisingas pasirinkimas važiuojant žemyn – palikti įjungtą tinkamą pavarą ir leisti varikliui padėti kontroliuoti greitį. Taip automobilis važiuoja stabiliau, stabdžiai mažiau kaista, o šiuolaikinė degalų sistema dažnai dirba ekonomiškiau nei tuomet, kai variklis tuščiąja eiga palaikomas laisvoje pavaroje.
