Po krušos pirmas noras dažnai būna tiesiog apžiūrėti, kiek derliaus liko. Tačiau vien surinkti nukapotas daržoves nepakanka. Didžiausia grėsmė po krušos – ne tik mechaniniai pažeidimai, bet ir infekcijos, kurios į augalus patenka per suplėšytus lapus, stiebus ir vaisių žaizdas. Todėl veikti reikia greitai, bet ne chaotiškai.
Kruša sode gali atrodyti kaip katastrofa: pomidorų lapai sudraskyti, paprikos apdaužytos, agurkų stiebai palinkę, vaisiai su įmušimais. Vis dėlto ne kiekvienas pažeistas augalas yra prarastas. Jei kruša buvo smulki ar vidutinė, dalį derliaus dažnai galima išgelbėti. Svarbiausia atskirti, kas dar gali augti, kas turi būti pašalinta, ir kuo greičiau apsaugoti likusius augalus nuo puvinio bei grybinės infekcijos.
Pirmiausia nepurkškite – apžiūrėkite, kas dar gyva
Po krušos nereikėtų iš karto pulti purkšti ar rauti visko iš eilės. Pirmas darbas – ramiai pereiti per lysves ir įvertinti žalą. Geriausia tai daryti, kai liūtis baigėsi, o augalai jau matomi be vandens srovių ir purvo.
Reikia apžiūrėti kiekvieną eilę: pomidorus, paprikas, agurkus, cukinijas, kopūstus, pupeles, braškes ir kitus augalus. Ieškokite ne tik nukritusių vaisių, bet ir nulaužtų stiebų, suplėšytų lapų, įskilusių vaisių, stipriai pažeistų viršūnių.
Jei vaisius tik šiek tiek įmuštas, bet dar laikosi, jį galima palikti stebėti. Tačiau jei pomidoras, paprika ar agurkas suskilo, pradėjo minkštėti, kabo vos ant plaušo arba turi gilią žaizdą, geriau jį pašalinti. Tokie vaisiai dažnai tampa infekcijos židiniu ir gali pakenkti visam augalui.
Svarbiausia po krušos – ne gailėti kiekvieno pažeisto vaisiaus, o apsaugoti tai, kas dar turi šansą augti.
Pažeistus vaisius geriau surinkti, o ne palikti pūti lysvėje
Viskas, kas stipriai pažeista, turi būti išnešta iš daržo. Tai galioja ne tik vaisiams, bet ir nulaužtiems ūgliams, sutraiškytiems lapams, stipriai suplėšytoms augalų dalims. Palikti juos lysvėje pavojinga, nes drėgnu oru jie greitai ima pūti ir tampa puikia terpe ligoms.
Jei dalis daržovių dar tinkamos vartoti, jas galima parsinešti į vidų ir sunaudoti greičiau. Kai kurios daržovės, pavyzdžiui, pomidorai ar paprikos, gali baigti nokti patalpoje. Tokius vaisius verta dėti atskirai, stebėti ir pirmiausia sunaudoti tuos, kurie buvo bent kiek pažeisti.
Tačiau stipriai sumuštų, suskilusių ar pradėjusių gesti vaisių nereikėtų laikyti kartu su sveikais. Vienas pažeistas pomidoras dėžėje gali greitai sugadinti ir kitus.
Po krušos darže dažnai lieka daug augalinių atliekų. Jei jos atrodo ligotos, pūvančios ar stipriai sutraiškytos, geriau jų nedėti į kompostą, ypač jei kompostas nėra karštas ir gerai prižiūrimas. Saugiau tokias atliekas pašalinti iš sklypo.
Po krušos augalams reikia apsaugos nuo ligų
Kruša augalą sužeidžia fiziškai. Lapai ir vaisiai tampa tarsi atviri vartai infekcijoms. Per įtrūkimus ir skylutes gali patekti grybinės bei bakterinės ligos, ypač jei po krušos laikosi drėgmė, vėsa ir mažai saulės.
Todėl patyrę sodininkai po tokio oro dažnai naudoja fungicidus arba vario turinčius preparatus. Jų tikslas – ne „atgaivinti“ jau sunaikintą vaisių, o apsaugoti likusį augalą nuo ligų plitimo.
Labai svarbu laikytis pasirinktos priemonės instrukcijos. Nereikia purkšti stipresniu tirpalu, nei nurodyta, nes pažeisti augalai ir taip patiria stresą. Per stipri koncentracija gali dar labiau nudeginti lapus arba sulėtinti atsistatymą.
Jei auginate daržoves maistui, atkreipkite dėmesį ir į karencijos laiką – kiek dienų po purškimo negalima vartoti derliaus. Tai ypač svarbu pomidorams, agurkams, paprikoms ir kitoms greitai skinamoms daržovėms.
Po krušos augalą reikia ne bausti chemija, o apsaugoti nuo infekcijos. Todėl svarbiausia – tinkama priemonė, tinkama dozė ir tinkamas laikas.
Neskubėkite tręšti: augalas pirmiausia turi atsigauti
Po krušos kartais norisi augalus iš karto „pamaitinti“, kad jie greičiau atsigautų. Tačiau labai stipriai pažeistiems augalams pirmomis valandomis ar pirmą dieną svarbiau ne trąšos, o stabilios sąlygos ir apsauga nuo ligų.
Jei augalai dar turi sveikų lapų, po kelių dienų galima pagalvoti apie švelnų papildomą maitinimą. Tačiau nereikėtų naudoti per daug azoto. Jis skatins naujų lapų augimą, bet jei augalas dar nusilpęs, toks staigus augimo skatinimas gali būti ne pats geriausias sprendimas.
Geriausia stebėti situaciją. Jei po kelių dienų matosi nauji ūgliai, augalas kelia lapus, stiebas tvirtas, tada jis turi šansą atsistatyti. Jei stiebas nulaužtas prie pat pagrindo, šaknys išjudintos, o augalas vysta, gelbėjimo galimybės daug mažesnės.
Kaip pasiruošti kitai krušai
Visiškai apsaugoti daržą nuo krušos sunku, tačiau kai ką galima padaryti iš anksto. Jautresnius augalus verta sodinti ten, kur prireikus galima greitai uždengti. Pomidorams, paprikoms ir agurkams padeda laikini lankai su agroplėvele ar tinklu, jei prognozuojama audra.
Taip pat svarbu tvirtai pririšti aukštesnius augalus. Kruša dažnai pavojinga ne tik dėl smūgių, bet ir dėl vėjo. Jei pomidorai ar paprikos prastai pririšti, po audros jie gali būti ne tik apdaužyti, bet ir nulaužti.
Jei sinoptikai praneša apie stiprią krušą, vazoninius augalus geriau perkelti po stogu, šiltnamį uždaryti, o atviras lysves, jei įmanoma, pridengti tinklu ar agroplėvele. Tai neužtikrins visiškos apsaugos nuo didelių ledokšnių, bet smulkesnę krušą gali gerokai sušvelninti.
Po blogo oro svarbiausia ne panikuoti. Kruša atrodo dramatiškai, bet daržas dažnai atsigauna geriau, nei atrodo pirmą valandą. Jei greitai pašalinsite stipriai pažeistus vaisius ir ūglius, apsaugosite augalus nuo ligų ir leisite jiems atsigauti, dalį derliaus dar galima išsaugoti.
