Vienas žingsnis pakeičia bulvių poveikį: cukraus kiekis kraujyje kyla lėčiau
Bulvės dažnai laikomos produktu, kurio reikėtų vengti norint kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau svarbi ne tik pati daržovė, bet ir tai, kaip ji paruošiama, su kuo valgoma ir ar po virimo spėja atvėsti. Paprastas įprotis – išvirtas bulves palaikyti šaldytuve – pakeičia dalies jose esančio krakmolo struktūrą.
Tai nereiškia, kad atvėsintos bulvės tampa produktu, kurį galima valgyti neribotai. Vis dėlto tinkamai paruoštos jos gali būti palankesnis pasirinkimas nei karšta bulvių košė, gruzdintos bulvytės ar orkaitėje stipriai apskrudę bulvių gabalėliai.
Kodėl vienos bulvės cukraus kiekį kelia greičiau už kitas?
Didžiąją bulvių angliavandenių dalį sudaro krakmolas. Virškinimo metu jis suskaidomas iki gliukozės, todėl suvalgius bulvių cukraus kiekis kraujyje gali padidėti. Kaip greitai tai įvyksta, priklauso nuo bulvių rūšies, jų paruošimo, porcijos dydžio ir kitų lėkštėje esančių produktų.
Kuo bulvė labiau susmulkinama ir suminkštinama, tuo lengviau virškinimo fermentai pasiekia krakmolą. Dėl šios priežasties puri, karšta bulvių košė dažniausiai pasisavinama greičiau nei išvirta ir nesutrinta bulvė. Į košę įpylus daug pieno ar įdėjus sviesto, patiekalo maistinė vertė taip pat pasikeičia, tačiau tai nepanaikina angliavandenių.
Didelę reikšmę turi ir kepimo būdas. Aukštoje temperatūroje kepamose bulvėse sumažėja vandens, jos apskrunda, o vienoje tokio pat svorio porcijoje gali būti daugiau lengvai suvalgomų angliavandenių ir riebalų. Ypač tai aktualu kalbant apie gruzdintas bulvytes, traškučius ir gausiai aliejumi apšlakstytas orkaitėje keptas bulves.
Paprasčiausia gudrybė – išvirti ir atvėsinti
Išvirus bulves ir joms vėstant, dalis krakmolo pradeda persitvarkyti. Susidaro daugiau vadinamojo atspariojo krakmolo, kurio žmogaus organizmas plonojoje žarnoje nesuskaido taip lengvai kaip įprasto krakmolo.
Dalis jo nukeliauja į storąją žarną, kur tampa maistu žarnyno bakterijoms. Todėl atvėsintos bulvės paprastai virškinamos kitaip nei ką tik nuo viryklės nukeltas karštas patiekalas. Jų poveikis gliukozės kiekiui gali būti švelnesnis, nors rezultatas priklauso nuo porcijos, žmogaus medžiagų apykaitos ir viso valgio sudėties.
Praktiškai tai labai paprasta. Bulves reikia išvirti, ataušinti, sudėti į uždarą indą ir palaikyti šaldytuve, geriausia iki kitos dienos. Iš jų galima gaminti bulvių salotas arba patiekti šaltas prie žuvies, varškės, kiaušinių ar mėsos.
Bulvių nereikėtų visą naktį laikyti kambario temperatūroje. Kai jos nustoja garuoti ir pakankamai atvėsta, jas reikėtų įdėti į šaldytuvą. Taip paruoštas bulves geriausia suvartoti per kelias dienas.
Ar galima bulves pašildyti dar kartą?
Taip. Atvėsintų bulvių nebūtina valgyti šaltų. Jas galima saikingai pašildyti keptuvėje, orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje. Dalis vėstant susidariusio atspariojo krakmolo išlieka ir po pakartotinio pašildymo.
Svarbu bulvių nepaversti riebiu, stipriai apskrudintu patiekalu. Jei jos užpilamos dideliu kiekiu aliejaus, apkepamos su riebia šonine ir patiekiamos milžiniška porcija, vien atvėsinimo nauda tampa gerokai mažiau reikšminga.
Pakartotinai šildant maistą svarbu laikytis ir saugumo. Šaldytuve laikytas bulves reikėtų pašildyti tolygiai, o likučių be reikalo nešildyti po kelis kartus.
Virti su lupena ar be jos?
Jeigu bulvių odelė sveika, švari ir nepažaliavusi, jas galima virti su lupena. Taip bulvės mažiau subyra, išlieka tvirtesnės, o lėkštėje gaunama šiek tiek daugiau skaidulų. Prieš verdant jas būtina kruopščiai nuplauti ir nušveisti.
Pažaliavusių, sudygusių ar stipriai pažeistų bulvių valgyti nereikėtų. Žalias vietas ir daigus būtina gausiai pašalinti, o smarkiai pažaliavusią bulvę saugiau išmesti.
Virtos bulvės turėtų būti minkštos, bet nepervirusios iki visiško suirimo. Bulvių košė nėra draudžiama, tačiau norint lėtesnio angliavandenių pasisavinimo geriau rinktis nesutrintas bulves ir nepersistengti su porcija.
Svarbu ne tik bulvės, bet ir visa lėkštė
Net tinkamai atvėsintos bulvės išlieka angliavandenių šaltinis. Todėl didelis dubuo bulvių nėra tas pats, kas nedidelė jų porcija su daržovėmis ir baltymais.
Palankesnis derinys būtų atvėsintos arba pakartotinai pašildytos bulvės, didelė porcija šviežių ar troškintų daržovių ir baltymų šaltinis – žuvis, vištiena, kiaušiniai, varškė ar ankštiniai produktai. Skaidulos, baltymai ir riebalai gali sulėtinti viso patiekalo virškinimą bei padėti ilgiau jaustis sotiems.
Vienam žmogui tinkama porcija gali būti dvi ar trys vidutinio dydžio bulvės, kitam jos reikės mažiau. Sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui, verta stebėti individualią organizmo reakciją, nes tas pats patiekalas skirtingiems žmonėms gali veikti nevienodai.
Taigi bulvių nebūtina išbraukti iš valgiaraščio. Paprasčiausias būdas pakeisti jų poveikį – išvirti, atvėsinti šaldytuve ir kitą dieną valgyti šaltas arba atsargiai pašildytas. Dar svarbiau – nepadauginti ir lėkštėje palikti pakankamai vietos daržovėms bei baltymams.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


