Skelbimas atrodo beveik neįtikėtinai: automobilis Vokietijoje, kaina – 0 eurų. Nuotraukose jis dar visai padorus, turi keturis ratus, saloną, variklį, o aprašyme savininkas rašo, kad automobilis „dar važiuoja“. Pirmoji mintis labai žmogiška: kur čia kabliukas?
Kabliukas paprastas – nemokamas automobilis dažniausiai nėra nemokamas automobilis. Tai automobilis, kurio savininkui jis tapo našta. O naujam pirkėjui, ypač jei jis planuoja parsivežti transporto priemonę į Lietuvą, ta „dovana“ gali virsti išlaidų sąrašu: transportavimas, dokumentai, techninė apžiūra, remontas, draudimas, registracija ir kartais dar daugiau.
Vokietijoje tokie skelbimai nėra fantastika. Skelbimų portaluose galima rasti automobilių, pažymėtų „Zu verschenken“ – „atiduodama nemokamai“. Tačiau tai nereiškia, kad vokiečiai staiga pradėjo dalyti geras mašinas iš dosnumo. Dažniausiai jie tiesiog nebenori mokėti už tai, ko patiems nebeapsimoka laikyti.
Kodėl vokiečiui senas automobilis gali tapti problema?
Vokietijoje automobilį turėti kainuoja net tada, kai jis beveik nevažiuoja. Jei transporto priemonė registruota, jai reikalingas draudimas, taikomas transporto priemonės mokestis, o kas dvejus metus būtina techninė apžiūra – TÜV. Vokietijoje automobilio mokestis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant degalų tipą, variklio parametrus ir emisijas; dyzeliniai bei taršesni automobiliai paprastai gali kainuoti brangiau išlaikyti. (Vikipedija)
Jeigu senam automobiliui pasibaigė techninė apžiūra, savininkas turi spręsti: investuoti į remontą ar atsikratyti automobilio. O remontas Vokietijoje nėra pigus. Stabdžiai, pakaba, išmetimo sistema, rūdys, katalizatorius, elektronika – net keli „smulkūs“ trūkumai gali lengvai kainuoti daugiau nei pats automobilis rinkoje.
Įsivaizduokime labai tipišką situaciją. Vyresnio amžiaus žmogus turi 2001 metų „Opel Corsa“ ar panašų mažą automobilį. Važiuoja nedaug, o gal jau visai nebevairuoja. TÜV pasibaigęs, automobilis turi rūdžių, reikia keisti stabdžių diskus, padangas ar duslintuvą. Pardavus už 300 eurų, prieš tai gal reikėtų įdėti 600 ar 800 eurų. Tokia matematika neveikia.
Tada savininkas pasirenka paprasčiausią kelią: atiduoti automobilį tam, kas pats jį išsiveš.
0 eurų kaina dažnai reiškia: „pasiimkite ir išspręskite mano problemą“
Čia ir yra pagrindinė tokių skelbimų prasmė. Automobilis už 0 eurų dažniausiai yra ne dovana, o būdas savininkui atsikratyti išlaidų, rūpesčio ir vietos užimančios transporto priemonės.
Jeigu automobilis išregistruojamas, jo negalima tiesiog palikti gatvėje ar viešoje aikštelėje. Vokietijoje viešajame eisme dalyvaujančios ar viešoje vietoje stovinčios transporto priemonės turi turėti galiojančius registracijos ženklus ir oficialius žymėjimus; išregistruota transporto priemonė negali būti taip paprastai palikta viešoje vietoje. (Vikipedija)
Perdirbimas irgi ne visada toks paprastas, kaip atrodo. Europos Sąjungoje galioja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistema, pagal kurią gamintojams numatyta atsakomybė dėl automobilių priėmimo, tačiau nemokamas priėmimas gali turėti išimčių, pavyzdžiui, jei trūksta esminių dalių ar automobilyje yra papildomų atliekų. (Vikipedija)
Todėl savininkui gali būti patogiau įdėti skelbimą: „Atiduodu nemokamai, pasiimti patiems.“ Jis negauna pinigų, bet sutaupo laiką, nervus ir galbūt būsimas išlaidas.
Kokie automobiliai dažniausiai atiduodami nemokamai?
Dažniausiai tai seni kompaktiški automobiliai iš 1990-ųjų pabaigos ar 2000-ųjų pradžios. Jų rida dažnai viršija 200 000 kilometrų, techninė apžiūra pasibaigusi arba baigiasi netrukus, yra rūdžių, smulkių defektų, kartais neveikia kondicionierius, langų pakėlėjai, centrinis užraktas ar dalis elektronikos.
Bet svarbu suprasti: „senas“ nebūtinai reiškia „nevažiuojantis“. Dalis tokių automobilių tikrai gali užsivesti, važiuoti, stabdyti ir dar būti naudojami. Tiesiog Vokietijoje jų taisymas dažnai ekonomiškai neapsimoka.
Lietuviui toks automobilis gali atrodyti kaip šansas. Vokiečiui – kaip problema. Čia ir susitinka dvi realybės: vienoje šalyje remontas brangus, kitoje dar yra meistrų, dalių ir žmonių, kurie sugeba prikelti seną automobilį antram gyvenimui.
Kodėl lietuviams tokie skelbimai atrodo viliojantys?
Lietuva yra Europos Sąjungoje, todėl automobilio parsigabenimas iš Vokietijos neturi tokios muitinės naštos, kokia būtų perkant iš trečiųjų šalių. Tai ir vilioja: jei pats automobilis nekainuoja nieko arba kainuoja simboliškai, atrodo, kad belieka jį pasiimti.
Tačiau čia prasideda tikroji sąmata.
Pirmiausia reikia nuvykti iki automobilio arba organizuoti transportavimą. Jei automobilis be galiojančios techninės apžiūros, be draudimo ar išregistruotas, juo paprastai negalėsite tiesiog sėsti ir važiuoti per Europą. Gali reikėti tralo, laikinų ar eksportinių numerių, draudimo, papildomų dokumentų.
Antra, Lietuvoje automobilį reikės paruošti registracijai, techninei apžiūrai ir eksploatacijai. Jei automobilis Vokietijoje atiduodamas už 0 eurų dėl to, kad jam reikalingas remontas, tos problemos niekur nedingsta vos kirtus Lietuvos sieną.
Trečia, reikia įvertinti galimą registracijos mokestį, draudimą, techninę apžiūrą, padangas, servisą, alyvą, filtrus ir visus darbus, kuriuos teks atlikti prieš normaliai važiuojant.
Todėl automobilis už 0 eurų gali labai greitai tapti automobiliu už 1000 ar 2000 eurų. Ir tada klausimas jau visai kitas: ar jis vis dar vertas dėmesio?
Didžiausias pavojus – įsimylėti kainą
Nemokamo automobilio idėja labai stipriai veikia vaizduotę. Atrodo, kad rizika maža, nes „juk nieko nekainuoja“. Bet būtent čia žmonės dažnai apsigauna. Jie vertina pirkimo kainą, o ne galutinę automobilio kainą.
Tikroji kaina prasideda ne skelbime, o po jo: kelionė, pargabenimas, dokumentai, remontas, registracija, draudimas, techninė apžiūra, eksploatacija. Net automobilis, kuris gaunamas nemokamai, gali tapti brangus, jei jam reikia daug darbų.
Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į automobilius su korozija. Variklio ar stabdžių remontas dažnai aiškesnis: pakeitei dalis ir važiuoji. O rūdys gali būti gilus ir brangus klausimas. Jei pažeisti slenksčiai, dugnas, laikančios konstrukcijos, automobilio prikėlimas gali tapti nebe ekonomiškas.
Taip pat svarbu patikrinti, ar yra visi dokumentai. Be jų „nemokamas“ automobilis gali būti tik metalo gabalas, kurį vėliau sunku registruoti ar teisėtai naudoti.
Kada toks automobilis gali būti geras pirkinys?
Nemokamas ar labai pigus automobilis iš Vokietijos gali būti protingas pasirinkimas, bet tik tam tikrais atvejais.
Pavyzdžiui, jei žmogus pats gerai išmano techniką, turi galimybę apžiūrėti automobilį vietoje, žino, kiek kainuos pargabenimas, turi patikimą meistrą arba pats gali remontuoti. Taip pat jei automobilis reikalingas dalims, projektui, mokymuisi ar kaip laikina transporto priemonė, kuriai nekeliami dideli lūkesčiai.
Geras ženklas, jei savininkas atvirai nurodo trūkumus: pasibaigęs TÜV, reikia stabdžių remonto, yra rūdžių, neveikia tam tikra įranga. Blogesnis ženklas, jei aprašymas miglotas: „viskas gerai, tik reikia pasiimti“, „smulkūs defektai“, „neturiu laiko aiškinti“. Tokiuose skelbimuose dažnai slypi ne smulkmenos, o visa puokštė problemų.
Labai svarbu prieš važiuojant prašyti kuo daugiau informacijos: dokumentų nuotraukų, VIN kodo, techninės apžiūros istorijos, defektų nuotraukų, variklio darbo vaizdo įrašo. Jei pardavėjas atsisako ką nors parodyti, verta pagalvoti, ar tikrai norite keliauti šimtus kilometrų dėl „nemokamos“ rizikos.
Kodėl Vokietijos rinka spaudžia senų automobilių kainas žemyn?
Naudotų automobilių kainoms įtaką daro ne tik konkretaus savininko noras atsikratyti seno automobilio. Keičiasi visa rinka. Naujesni automobiliai, griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, brangus remontas, mokesčiai, draudimas ir techninės apžiūros reikalavimai daro senus automobilius vis mažiau patrauklius vietos gyventojams.
Be to, Vokietijoje miestuose vairuotojams svarbios ir emisijų zonos, dyzelinių automobilių apribojimai, didėjantis dėmesys elektromobiliams ir mažiau taršioms transporto priemonėms. Net jei senas automobilis dar važiuoja, jo praktinė vertė vietiniam savininkui gali būti labai maža.
Todėl kai kuriems paprasčiau jį atiduoti, nei derėtis dėl kelių šimtų eurų, rodyti automobilį pirkėjams, atsakinėti į žinutes ir galiausiai vis tiek mokėti už jo laikymą.
Kaip neapsigauti ieškant automobilio už 0 eurų?
Pirma taisyklė – skaičiuoti ne pirkimo kainą, o visą kelią iki registruoto ir techniškai tvarkingo automobilio Lietuvoje.
Antra – niekada nepirkti vien iš nuotraukų. Jei negalite apžiūrėti patys, verta samdyti žmogų, kuris gali patikrinti automobilį vietoje.
Trečia – dokumentai yra tokie pat svarbūs kaip variklis. Be tvarkingų dokumentų automobilis gali sukelti daugiau rūpesčių nei naudos.
Ketvirta – jei automobilis be galiojančio TÜV, iš karto laikykite, kad remontas gali būti rimtas. Galbūt tai tik stabdžių kaladėlės, bet gali būti ir korozija, išmetimo sistema, elektronika ar saugumo mazgai.
Penkta – neignoruokite pargabenimo kainos. Kartais būtent transportavimas suvalgo visą tariamą naudą.
Kokia viso to prasmė?
Vokietijoje automobiliai už 0 eurų atsiranda ne todėl, kad jie neturi jokios vertės. Jie atsiranda todėl, kad jų vertė vietos savininkui tampa mažesnė nei rūpesčiai, kuriuos jie kelia.
Vienam žmogui tai sena mašina su pasibaigusiu TÜV, mokesčiais, draudimu ir artėjančiu remontu. Kitam – galimybė gauti pigų automobilį, dalių donorą ar projektą. Ta pati transporto priemonė vienoje šalyje gali būti našta, o kitoje dar turėti prasmės.
Tačiau svarbiausia neapsigauti: 0 eurų skelbime nėra galutinė kaina. Tai tik pradžia.
Jei žmogus supranta, ką daro, moka skaičiuoti, įvertina remontą, dokumentus ir transportavimą, toks automobilis gali būti įdomus variantas. Bet jei matote tik žodį „nemokamai“, rizika didelė. Nes automobilių pasaulyje nemokamai dažnai reiškia ne „be kainos“, o „su problemomis, kurias dabar perimsite jūs“.
