Žaibas gali pasiekti net namuose: klaidos per perkūniją, apie kurias daugelis susimąsto per vėlai

Daugelis žmonių perkūniją vis dar vertina labai paprastai: jeigu esi namuose, vadinasi, saugu. Iš dalies tai tiesa – tvirtas pastatas yra kur kas saugesnė vieta nei atvira erdvė, medis, vandens telkinys ar pavėsinė. Tačiau tai nereiškia, kad per audrą namuose galima elgtis kaip įprastą dieną. Žaibas gali keliauti elektros instaliacija, vandentiekio sistema, metalinėmis konstrukcijomis, todėl kai kurie kasdieniai veiksmai per perkūniją tampa rizikingi.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai primena, kad net ir būnant namuose rizika neišnyksta – apie trečdalis su žaibu susijusių sužalojimų įvyksta patalpose. Todėl per audrą rekomenduojama vengti kontakto su vandeniu, laidiniais telefonais, elektros prietaisais, langais, durimis ir betoninėmis sienomis ar grindimis.

Pati paprasčiausia taisyklė skamba taip: jei girdite griaustinį, žaibas yra pakankamai arti, kad keltų pavojų. JAV Nacionalinė orų tarnyba rekomenduoja kuo greičiau eiti į tvirtą pastatą arba automobilį su kietu stogu ir likti saugioje vietoje bent 30 minučių po paskutinio griaustinio.

Kodėl per perkūniją nereikėtų praustis, plauti indų ir stovėti prie lango

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad dušas ar indų plovimas per audrą yra visiškai nekaltas dalykas. Tačiau žaibas gali keliauti pastato vandentiekio sistema, todėl per perkūniją nerekomenduojama praustis po dušu, maudytis vonioje, plauti indų, skalbti rankomis ar net be reikalo naudotis vandens čiaupu. Net jei name dalis vamzdžių yra plastikiniai, saugumo specialistai pataria audros metu apskritai vengti kontakto su tekančiu vandeniu.

Kita klaida – naudotis prietaisais, kurie prijungti prie elektros lizdo. Tai gali būti kompiuteris, įkroviklis, televizorius, laidinis interneto įrenginys, virtuvės technika ar kiti elektros prietaisai. Žaibo iškrova ar jos sukeltas įtampos šuolis gali patekti į namo elektros sistemą ir sugadinti techniką, o blogiausiu atveju – sukelti pavojų žmogui. Mobilusis telefonas ar belaidis telefonas paprastai laikomi saugesniu pasirinkimu nei laidinis telefonas, tačiau krauti telefono per audrą geriau nereikėtų.

Pavojingi gali būti ir langai. Stiprus vėjas, kruša ar smūginė banga gali išdaužti stiklą, todėl per smarkią perkūniją geriausia laikytis atokiau nuo langų, stiklinių durų, verandų, balkonų ir stoglangių. Jei audra stipri, saugiausia rinktis vidinę patalpą be langų – koridorių, sandėliuką, vonios kambarį ar kitą patalpą, esančią kuo toliau nuo išorinių sienų.

Dar vienas mažiau žinomas pavojus – betoninės grindys ir sienos, ypač garažuose bei rūsiuose. Betone dažnai yra metalinė armatūra, kuri gali praleisti elektros srovę. Todėl per perkūniją nereikėtų gulėti ant betoninių grindų ar remtis į betonines sienas. Tai ypač aktualu senesniuose pastatuose, garažuose, rūsiuose ir pagalbinėse patalpose.

Kaip elgtis, kai audra jau čia

Jei perkūnija prasidėjo netikėtai, svarbiausia – ne panikuoti, o greitai sumažinti riziką. Pirmiausia reikia pereiti į saugesnę vietą: tvirtą pastatą, vidinę patalpą, kuo toliau nuo langų ir durų. Lauke likti po medžiu, pavėsinėje, atviroje stotelėje ar prie vandens telkinio yra pavojinga. Maži lietaus stogeliai, atviros terasos ir lengvos konstrukcijos nuo žaibo neapsaugo.

Namuose nereikėtų tuo metu junginėti elektros prietaisų, traukti laidų iš lizdų, jei audra jau visai šalia ir žaibuoja aplinkui. Geriausia jautrią techniką atjungti dar prieš audrai prasidedant. Jei nespėjote, saugiau tiesiog atsitraukti nuo prietaisų ir neliesti laidų.

Svarbu pagalvoti ir apie šeimos narius. Vaikus reikėtų pakviesti nuo langų, augintinius įleisti į vidų, o vyresnio amžiaus ar sunkiau judantiems žmonėms padėti persikelti į saugesnę namų vietą. Jei audra labai smarki, lydima krušos ar stipraus vėjo, verta būti ten, kur tarp jūsų ir lauko yra kuo daugiau sienų.

Jei žmogų vis dėlto trenkė žaibas, jo liesti galima – žaibo paveiktas žmogus elektros krūvio „nelaiko“. Reikia nedelsiant kviesti pagalbą telefonu 112, patikrinti kvėpavimą ir sąmonę, o prireikus pradėti gaivinimą. Čia svarbios pirmosios minutės.

Kaip pasiruošti namus, kad perkūnija nepridarytų nuostolių

Perkūnija pavojinga ne tik žmogui, bet ir namui. Staigūs vėjo gūsiai, liūtis, kruša ir žaibo sukelti elektros šuoliai gali apgadinti stogą, langus, elektros sistemą, buitinę techniką ar užlieti rūsį. Todėl pasiruošimas turi prasidėti ne tada, kai dangus jau juodas, o gerokai anksčiau.

Verta pasirūpinti kokybiška žaibosaugos sistema. Ji padeda nukreipti žaibo iškrovą į žemę ir sumažina tiesioginio smūgio padarinių riziką. Tačiau tokia sistema turi būti įrengta profesionaliai, su tinkamu įžeminimu – kitaip ji gali būti mažai naudinga arba net kelti papildomų problemų.

Ne mažiau svarbi apsauga nuo viršįtampių. „Ready.gov“ rekomenduoja pagalvoti apie viršįtampių apsaugas, žaibolaidžius arba viso namo žaibosaugos sistemą, kad būtų apsaugotas būstas, prietaisai ir elektronika. Ypač jautrūs yra kompiuteriai, televizoriai, maršrutizatoriai, signalizacijos, šildymo ir vėsinimo įranga, išmanūs buitiniai prietaisai.

Prieš audrų sezoną verta patikrinti latakus ir lietvamzdžius. Jei jie užsikimšę lapais, šakomis ar purvu, vanduo gali bėgti ne ten, kur reikia – prie pamatų, į rūsį ar ant fasado. Lietaus vanduo turėtų būti nukreiptas kuo toliau nuo namo, kad nekauptųsi prie sienų.

Taip pat reikėtų apžiūrėti kiemą. Sausos, nulūžusios ar virš stogo pakibusios medžių šakos per stiprų vėją gali virsti rimtu pavojumi. Lauko baldai, skėčiai, kepsninės, vazonai, dekoracijos ir kiti lengvesni daiktai audros metu gali tapti skraidančiais objektais, todėl prieš perkūniją juos geriau įnešti į vidų arba tvirtai pritvirtinti.

Potvynis, elektra ir generatoriai: kur žmonės dažnai rizikuoja

Perkūnija dažnai atneša ne tik žaibus, bet ir stiprią liūtį. Jei rūsys linkęs drėkti, verta iš anksto patikrinti, ar nėra įtrūkimų pamatuose, pelėsio, druskų nuosėdų ant sienų, nemalonaus drėgmės kvapo. Tai gali rodyti, kad stipresnė liūtis pridarys problemų.

Jei namuose įrengtas drenažo ar vandens išsiurbimo siurblys, būtina patikrinti, ar jis veikia. Labai pravartu turėti atsarginį akumuliatorių, nes stiprios audros metu elektra gali dingti būtent tada, kai siurblys labiausiai reikalingas.

Elektros sauga – dar viena sritis, kurios nereikėtų atidėti. Lauko rozetės turi būti su apsauginiais dangteliais, o lauko apšvietimą, garsiakalbius, dekoracijas ar kitus prietaisus prieš audrą geriausia atjungti. Drėgnose patalpose, garaže ir lauke ypač svarbios srovės nuotėkio relės, kurios padeda sumažinti elektros smūgio riziką.

Generatoriai gali būti naudingi nutrūkus elektros tiekimui, tačiau jie taip pat kelia pavojų, jei naudojami neteisingai. Jų negalima statyti patalpose, garaže ar prie atvirų langų, nes kyla apsinuodijimo anglies monoksidu rizika. Generatorius turi veikti lauke, saugiu atstumu nuo pastato, laikantis gamintojo nurodymų.

Per audrą svarbiausia prisiminti: didžiausia klaida yra nuvertinti pavojų. Žaibas trenkia greitai, o žmogui dažnai atrodo, kad „dar spėsiu“. Bet jei jau girdite griaustinį, tai ženklas, kad laikas baigti darbus lauke, atidėti dušą, nebeplauti indų, atsitraukti nuo langų ir palaukti, kol audra tikrai praeis.

Perkūnija nebūtinai turi baigtis nelaime. Dažniausiai pakanka kelių paprastų sprendimų: laiku pasislėpti, neliesti vandens ir laidų, atjungti jautrią techniką prieš audrą, pasirūpinti namo aplinka ir negrįžti į lauką per anksti. Tai nėra perdėtas atsargumas – tai paprastas būdas išvengti klaidos, kurią žmogus gali padaryti tik vieną kartą.