Greičio ribojimo ženklai keliuose yra tokie įprasti, kad vairuotojai juos fiksuoja automatiškai – apvalus skydas su raudonu apvadu yra vienas labiausiai atpažįstamų simbolių pasaulyje. Tačiau situacija tampa sudėtingesnė, kai kelyje pasirodo identiškas ženklas, tik su žaliu apvadu.
Daugeliui vairuotojų jo reikšmė nėra akivaizdi, todėl kyla sumaištis. Verta išsiaiškinti, kuo šis žymėjimas skiriasi nuo klasikinio draudžiamojo ženklo ir kur su juo galite susidurti.
Ką reiškia žalias greičio apribojimas?
Jungtinėje Karalystėje (JK) neseniai pradėti naudoti žali ženklai yra „eismo raminimo“ strategijos dalis. Jų tikslas – paskatinti vairuotojus ne tik formaliai, bet ir realiai sumažinti greitį ypač jautriose zonose.
Esminis skirtumas slypi teisinėje atsakomybėje:
- Raudonas apvadas: Britų kelių sistemoje (kaip ir daugelyje Europos šalių) raudona spalva žymi privalomą taisyklę. Tai griežtas įsakymas – už jo viršijimą skiriama bauda, baudos taškai, o rimtesniais atvejais gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas.
- Žalias apvadas: Šis ženklas veikia kitaip. Jis neįveda naujo teisinio apribojimo, o nurodo greitį, kuris toje vietoje laikomas saugiu. Tai yra rekomendacija, o ne įsakymas.
Svarbus niuansas: Nors vairuotojai gali važiuoti greičiau be automatinės baudos, jie prisiima visą atsakomybę. Jei įvyktų avarija ar susidūrimas, o vairuotojas bus viršijęs žaliame ženkle nurodytą greitį, šis faktas teisme gali būti panaudotas kaip sunkinanti aplinkybė. Paprasčiau tariant: baudos nebuvimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Kodėl jie atsirado?
Statistika rodo, kad mokyklų zonose, gyvenamuosiuose rajonuose ir siaurose gatvėse vairuotojai linkę sulėtinti, tačiau dažnai tai daro nepakankamai.
Ekspertai pastebėjo, kad įvedus papildomą, aiškiai matomą ženklinimą (žalius ženklus), susidūrimų skaičių pavyko sumažinti net 10 procentų. Tai ypač svarbu zonose, kur dažni pėsčiųjų incidentai važiuojant mažu, bet vis tiek pavojingu greičiu.
Žalias apvadas veikia psichologiškai – tai įspėjimas ir draugiškas pasiūlymas nuimti koją nuo akceleratoriaus, net jei oficialus draudimas negalioja.
Kur galima pamatyti šiuos ženklus?
Žalieji greičio ribojimai dažniausiai įrengiami ten, kur oficialaus leistino greičio nepakanka saugumui užtikrinti. Dažniausios vietos:
- Arti mokyklų ir darželių.
- Tankiai apstatytuose gyvenamuosiuose kvartaluose.
- Siauruose keliuose su ribotu matomumu.
- Populiarių dviračių ir pėsčiųjų takų vietose.
Kadangi sprendimą dėl jų įrengimo priima vietos valdžia, bendros duomenų bazės nėra, tačiau manoma, kad JK tokių ženklų jau yra keli šimtai.
Ar tai veikia?
Tyrimai rodo, kad vairuotojai reaguoja į žalius ženklus, ypač kai jie naudojami kompleksiškai. Efektyvumas išauga, kai ženklą lydi fizinės priemonės: kelio susiaurėjimas, dangos spalvos pasikeitimas ar greičio mažinimo kalneliai. Tuomet tai tampa nebe tik vaizdiniu pasiūlymu, o aiškiu signalu būti atsargiam.
Visgi ekspertai pabrėžia, kad šie ženklai geriausiai veikia ten, kur vairuotojai ir patys intuityviai jaučia pavojų (pvz., prie mokyklų). Plačiuose, „saugiuose“ keliuose jie dažniau ignoruojami.
Situacija kaimyninėse šalyse
Šaltinyje lyginama, kad, pavyzdžiui, Lenkijos įstatymuose tiesioginio atitikmens žaliam greičio ženklui nėra. Ten naudojami kiti, teisinę galią turintys metodai:
- Ženklas T-27 („Agatka“) – geltona lenta su vaiku, laikančiu ledinuką.
- Gyvenamosios zonos ženklas (D-40), nustatantis 20 km/h ribą ir pirmenybę pėstiesiems.
- Fiziniai barjerai: kalneliai, salelės.
Skirtingai nei britų žalieji ženklai, šie sprendimai nustato privalomus įsipareigojimus vairuotojams.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/porady/znaki-drogowe/news-zielone-ograniczenie-predkosci-nowe-znaki-zaskakuja-kierowco,nId,22600466
