Sausėjančios baterijos, keistai „pakibusios“ ryšio linijos, jautresnė navigacija ir pašvaistės ten, kur jų paprastai nebūna – visa tai skamba kaip atsitiktinumų rinkinys, kol neprisimeni vieno fakto: mes gyvename prie žvaigždės, kuri kartais nusprendžia parodyti charakterį. Būtent taip nutiko sekmadienį, 2026 m. sausio 18 d., kai aktyviojoje Saulės srityje AR 4341 užfiksuotas galingas X klasės žybsnis (apie X1.9–X1.95) sukėlė rimtą „kosminių orų“ sujudimą ir paleido į erdvę vainikinės masės išstūmimą (CME) – didžiulį plazmos ir magnetinio lauko debesį, kuris dabar gali pasiekti Žemę.
X klasės žybsnis – tai aukščiausios kategorijos Saulės pliūpsnis (virš jo tik skaičius, t. y. X1, X2, X10 ir t. t.), reiškiantis, kad išsiskyrė milžiniškas energijos kiekis. Šiuo atveju įvykis siejamas su AR 4341 regionu, o pranešimuose pabrėžiama, kad žybsnis buvo ilgos trukmės ir lydimas požymių, kurie dažnai eina kartu su CME – o būtent CME yra ta dalis, kuri „užkuria“ geomagnetines audras Žemėje.
Skirtumas paprastas: pats žybsnis daugiausia „smogia“ spinduliuote (gali sukelti radijo ryšio sutrikimus tam tikrose Žemės pusėse), o CME – tai fizinis plazmos debesis, kuris, jei pataiko į Žemės magnetosferą, ją stipriai išjudina. Ir būtent magnetosferos „drebulys“ yra tai, ką mes vadiname geomagnetine (magnetine) audra.
Kada tikėtinas smūgis į Žemę: konkretus laikas ir „langas“
Pagal naujausius modelių ir stebėjimų aprašymus, CME komponentas, turintis „Žemei nukreiptą“ dalį, gali pasiekti mūsų magnetosferą per maždaug 24–48 valandas nuo žybsnio – o prognozuojamas pikas dažnai sukasi apie sausio 19–20 d. laikotarpį. Kai kur minima, kad smūgio frontas galėtų pasirodyti apie 2026 m. sausio 20 d. 06:00 UTC, tai yra apie 08:00 Lietuvos laiku (Vilnius, UTC+2).
Svarbiausia detalė, kurią pabrėžia kosminių orų stebėtojai: net jei „pagrindinis“ plazmos srautas gali praeiti kiek į šoną (pavyzdžiui, labiau į rytus), „halo“ tipo CME požymiai dažnai reiškia, kad yra ir į Žemę nukreiptas komponentas. Kitaip tariant, čia gali būti tas scenarijus, kai audros stiprumą nulemia ne vien greitis, o tai, kaip tiksliai CME magnetinis laukas „susikabina“ su Žemės magnetiniu lauku.
Galbūt jus sudomins?
Ką reiškia G1, G2, G3 ir kodėl visi mini būtent G3
NOAA geomagnetinių audrų skalėje (G1–G5) G1 laikoma nedidele, G2 – vidutine, G3 – stipria, G4 – labai stipria, G5 – ekstremalia. Šio įvykio kontekste dažniausiai kartojamas scenarijus, kad gali būti paskelbtas bent G3 lygio budėjimas (watch), nors kai kuriose diskusijose minimos ir drąsesnės prielaidos, jog esant palankioms sąlygoms trumpam gali „pakilti“ aukščiau.
Kodėl viskas taip priklauso nuo „palankių sąlygų“? Nes audros stiprumą lemia ne tik CME atvykimo faktas, bet ir vadinamoji Bz komponentė (tarpplanetinio magnetinio lauko kryptis). Jei ji nukreipta į pietus, Žemės magnetosfera lengviau „atsidaro“ ir į ją patenka daugiau energijos – tada audra sustiprėja. Jei Bz nukreipta į šiaurę, Žemė tarsi geriau „atsilaiko“, ir audra būna švelnesnė net ir esant galingam CME.
Ką žmonės gali pajusti realybėje: nuo pašvaisčių iki ryšio kaprizų
Magnetinės audros nėra mistika ir nėra „tiesiog gražios pašvaistės“ – jos turi labai konkrečius, praktiškus padarinius. Dažniausiai kasdienybėje tai pasireiškia trimis kryptimis.
Pirma – pašvaistės. Kai audra pasiekia G2–G3 lygį, pašvaisčių zona išsiplečia į pietus, ir teorinė tikimybė pamatyti švytėjimą atsiranda net ten, kur įprastai to beveik nebūna. Įspūdinga, bet čia yra kabliukas: reikia tamsaus dangaus ir kuo mažiau debesų.
Antra – radijo ryšys ir navigacija. Pats X klasės žybsnis gali sukelti radijo ryšio sutrikimus (ypač aukštesnių dažnių ryšyje), o geomagnetinė audra gali pabloginti GPS tikslumą, paveikti aviacijos maršrutų planavimą poliarinėse platumose ir sukelti įvairių „trukdžių“ jautresnėse sistemose.
Trečia – elektros tinklai ir technologijų infrastruktūra. Stipresnės audros atvejais energetikos operatoriai pasaulyje dažnai pereina į atsargesnius režimus, nes geomagnetiškai indukuotos srovės gali didinti apkrovas tinkluose. Tai nereiškia, kad „rytoj dings elektra“, bet reiškia, kad techninė rizika tampa realesnė ir stebėjimas suintensyvėja.
Šaltinis: https://www.spaceweatherlive.com/en/archive/2026/01/18/xray.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
