Dirbtinio intelekto plėtra atsitrenkė ne į algoritmų ar lustų, o į daug banalesnę sieną – elektros trūkumą. Elonas Muskas vis garsiau kalba apie tai, kad Žemė tiesiog nebesugeba pamaitinti augančių dirbtinio intelekto monstrų. Todėl sprendimas, kuris dar neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika, dabar įvardijamas visiškai rimtai: perkelti duomenų centrus į kosmosą.
Pasak Musko, tikroji dirbtinio intelekto problema slypi ne programinėje įrangoje ir ne lustų gamyboje. Ji slypi energijoje. Elektros tinklai stringa, leidimų išdavimas užtrunka metus, naujos elektrinės statomos lėtai, o karštis daugelyje regionų drastiškai didina aušinimo sąnaudas. Tuo pat metu dirbtinio intelekto duomenų centrų apetitas auga geometrine progresija.
Elektrinė vienam duomenų centrui
Skaičiai atskleidžia mastą. Maždaug 110 tūkstančių didelio našumo dirbtinio intelekto GPU, kartu su aušinimu, tinklo infrastruktūra ir rezervais, reikalauja apie 300 megavatų elektros galios. Tai – didelės elektrinės lygis vienoje vietoje. Jei plėtra nesustos, kalba netrukus pasisuks apie gigavatus. Vos keli tokie centrai galėtų sunaudoti tiek elektros, kiek visas didelis miestas.
Muskas atvirai pripažįsta, kad statant naujus centrus jo komandos buvo priverstos pačios statyti elektrines, nes prisijungimas prie tinklo paprasčiausiai buvo per lėtas. Leidimai, turbinų tiekimas, tinklų pajėgumo stoka – visa tai tapo stabdžiu, kuris lėtina dirbtinio intelekto plėtrą greičiau nei bet kokie technologiniai apribojimai.
Kosmose saulė niekada nenusileidžia
Būtent čia atsiranda kosmoso idėja. Orbitoje saulės energija prieinama nuolat – nėra nakties, debesų ar sezoniškumo. Musko teigimu, saulės energijos produktyvumas kosmose gali būti net kelis kartus didesnis nei Žemėje. Be to, nebereikia masyvių akumuliatorių sistemų, kurios Žemėje būtinos naktims ir silpno Saulės aktyvumo laikotarpiams.
Muskas prognozuoja, kad per 30–36 mėnesius ekonomiškai patraukliausia vieta dirbtinio intelekto skaičiavimo galiai gali tapti būtent kosmosas. Jo argumentas paprastas – skaičiavimo vieneto kaina orbitoje ilgainiui gali būti mažesnė nei Žemėje, nepaisant paleidimo išlaidų.
Didžiausia problema – ne elektra, o karštis
Vis dėlto kosmosas neišsprendžia visų problemų. Didžiausia techninė kliūtis – aušinimas. Skirtingai nei Žemėje, kosmose nėra oro ar vandens, kurie galėtų sugerti šilumą. Vienintelis būdas ją išsklaidyti – spinduliavimas per didelius radiatorius.
Skaičiavimai rodo, kad norint išsklaidyti vos vieną megavatą šilumos, reikėtų apie tūkstantį kvadratinių metrų radiatorių paviršiaus. Kelių megavatų ar gigavatų galios duomenų centrai pareikalautų milžiniškų konstrukcijų, kurios didintų masę, kainą ir pažeidžiamumą. Nors Tarptautinė kosminė stotis jau seniai naudoja radiatorius, jos galia – dešimtys kilovatų, o ne šimtai megavatų.
Tūkstančiai paleidimų ir nauja riba
Muskas nesislepia – tokiai vizijai reikėtų tūkstančių raketų paleidimų. Jis kalba apie šimtus gigavatų per metus, o ilguoju laikotarpiu net apie teravato lygio energijos infrastruktūrą kosmose. Tai reikštų naują mastelio lygį, kokio kosminė pramonė dar nėra patyrusi.
Jo teigimu, kosmose esantys saulės moduliai gali būti lengvesni nei Žemėje, nes jiems nereikia sunkaus stiklo ar masyvių rėmų. Tai didina energijos kiekį, gaunamą vienam kilogramui krovinio, ir ilgainiui mažina kaštus.
Energija tampa pagrindine dirbtinio intelekto kliūtimi
Ši vizija keičia pačią dirbtinio intelekto plėtros logiką. Ribojantis veiksnys tampa ne algoritmai, ne duomenys ir net ne lustai. Ribojantis veiksnys – elektra. „Netrukus lustai bus gaminami greičiau, nei mes galėsime juos įjungti“, – glaustai apibendrina Muskas.
Būtent todėl duomenų centrai vis dažniau pradedami vertinti kaip energetikos infrastruktūros dalis, o ne tik technologiniai objektai. Šioje logikoje kosmosas neatrodo kaip pabėgimas. Jis atrodo kaip kitas etapas.
Kol kas lieka atviri klausimai dėl techninių sprendimų, finansavimo ir reguliavimo. Tačiau viena aišku: jei dirbtinio intelekto alkis energijai ir toliau augs tokiu tempu, Žemė gali tapti per maža. Ir tada sprendimai, kurie šiandien skamba radikaliai, rytoj gali tapti neišvengiami.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/kein-strom-mehr-fuer-ki-auf-der-erde-musk-will-rechenzentren-ins-all-schiessen-zr-94160990.html
