Žiema be sniego ar gausūs snygiai sausį? Klimatologų prognozėse išryškėjo du skirtingi scenarijai

Vieni specialistai numato švelnią žiemą, kai iškritęs sniegas greitai tirps, kiti kalba apie gausius snygius ir staigius temperatūros pokyčius. Artėjant 2026–2027 metų šaltajam sezonui, Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojams aktualiausias klausimas – ar sulauksime ilgiau išliekančios sniego dangos, ar žiemą dažniau primins tik trumpi šalčio epizodai.

Latvijos portalas „Dzentlmenis“ apžvelgia skirtingus klimatologų vertinimus, kuriuose išsiskiria dvi pagrindinės kryptys. Pagal vieną scenarijų, šaltasis sezonas bus neįprastai švelnus, o sniego danga susidarys trumpam. Pagal kitą, žiema išsiskirs gausiais krituliais, ypač sausį. Abiem atvejais daug dėmesio skiriama orų kaitai: šiltesnius laikotarpius keis atšalimai, o kartu keisis ir kritulių pobūdis.

Švelnios žiemos scenarijus: sniegas iškris, bet ilgai neužsibus

Švelnesnę žiemą numatantys specialistai kalba apie sezoną be ilgai išliekančios storos sniego dangos. Tokiais atvejais pasnigusį kraštovaizdį netrukus vėl pakeičia šlapia žemė, lietus ir atlydys. Panašių žiemų regione jau būta: sniego pasirodo ne kartą, tačiau jam susikaupti ir išsilaikyti trukdo sugrįžtanti šiluma.

Šis scenarijus siejamas su ilgalaikiu klimato šiltėjimu ir Ramiajame vandenyne vykstančiais procesais, darančiais įtaką oro masių judėjimui. Švelnaus sezono metu taip pat numatomi trumpi atšalimai. Lietuvos gyventojams tai reikštų dažną perėjimą nuo teigiamos temperatūros prie šalčio: po lietaus ar tirpstančio sniego drėgnus paviršius sukaustytų ledas, vėliau jį vėl keistų atlydys.

Kitas scenarijus – daugiau sniego, didžiausios sankaupos sausį

Kita specialistų grupė numato gerokai didesnį kritulių kiekį. Pagal šį vertinimą, per žiemą iškrintančio sniego kiekis viršytų įprastus rodiklius, o daugiausia jo susikauptų pirmąjį metų mėnesį. Sausis išskiriamas kaip laikotarpis, kai gausesni snygiai labiausiai keistų kasdienes sąlygas.

Šiame scenarijuje minimas ir dažnas šlapias sniegas bei lijundra. Tokios sąlygos aktualios visame Baltijos regione, taip pat Lietuvoje: šlapias sniegas apsunkina važiavimą, o lijundra padengia kelius ir šaligatvius ledo sluoksniu. Greitai besikeičiant temperatūrai, sniego valymo ir slidumo mažinimo darbams tenka ypač didelė reikšmė.

Kodėl vertinimai tokie skirtingi?

Prognozių skirtumai siejami su naudojamais metodais ir tuo, kokia reikšmė suteikiama pasauliniams klimato procesams. Vieni specialistai daugiau dėmesio skiria ilgalaikei šiltėjimo tendencijai, kiti – sąlygoms, palankioms gausesniems krituliams ir ryškesniems atšalimams. Yra ir vertinimų, pagal kuriuos temperatūra daugiausia laikysis arti įprastų rodiklių, tik bus šiek tiek aukštesnė.

Per pastaruosius dešimtmečius šaltojo sezono vidutinė temperatūra didėjo. Kartu žiemos eiga priklauso nuo to, kaip konkrečiu laikotarpiu juda oro masės ir pasiskirsto krituliai. Todėl prognozėse atskirai aptariamas bendras sezono švelnumas, sniego kiekis ir trumpi, bet ryškūs orų pasikeitimai.

Lietuvos gyventojams svarbiausia – dažna atlydžio ir šalčio kaita

Abu aptariami scenarijai iškelia tą patį praktinį klausimą: kaip dažnai keisis sąlygos keliuose ir kiemuose. Švelnesnės žiemos atveju daugiau dėmesio tektų lietui, šlapdribai ir po atšalimo susidarančiam ledui. Gausių snygių atveju svarbiausi taptų sniego sankaupos, sudėtingesnis pravažiavimas ir greitas teritorijų valymas.

Besniegės žiemos versija šiame kontekste reiškia sezoną be ilgalaikės sniego dangos, o ne visišką snygių išnykimą. Net ir švelnesniu laikotarpiu trumpas atšalimas gali greitai pakeisti vaizdą už lango. Būtent tokie perėjimai – nuo atlydžio prie šalčio ir nuo lietaus prie sniego – užima svarbią vietą dabartiniuose artėjančios žiemos vertinimuose.