Beveik kas trečias lietuvis dėl išaugusių kainų gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, rodo „Citadele“ banko Baltijos šalyse inicijuota apklausa. Tačiau lietuvių požiūris išlieka pozityviausias iš Baltijos šalių gyventojų – tautiečiai mažiausiai jaučia infliacijos spaudimą, pakilusias palūkanas ir yra labiausiai įsitikinę, kad per artimiausius metus kils atlyginimai.
Didžiausią infliacijos poveikį jaučia estai
Nors atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. lietuvių nejaučia jokio perkamosios galios pasikeitimo, išaugusios kainos sumažino finansines galimybes 31 proc. respondentų Lietuvoje, taip pat 39 proc. Latvijoje ir 53 proc. Estijoje.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino tokį nuomonių išsiskyrimą tarp kaimyninių valstybių gyventojų lemia Lietuvos lyderystė, žvelgiant į gyventojų nuomonę apie jų finansus – Europos Komisijos duomenimis, birželį Lietuvoje ji buvo geriausia nuo 2007 m. kovo mėnesio.
„Darbo užmokestis kurį laiką auga sparčiau nei kainos, atitinkamai pastaruoju metu infliacijos poveikis gyventojų perkamajai galiai sumažėjo. Tačiau didžiausią infliacijos spaudimą Baltijos regione jaučia Estija, kurios ekonomikos ciklas yra silpniausias“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis dar aukštų paskolų palūkanų nesureikšmina
Didžioji dalis apklaustųjų kiekvienoje iš Baltijos šalių sako, kad vis dar aukštos paskolų palūkanų normos jų finansų nepaveikė. Didžiausia dalis taip manančių – Latvijoje – 53 proc., Lietuvoje – 52 proc. ir 47 proc. Estijoje.
„Estijoje mažiausia dalis gyventojų, kurių palūkanų normos nepaveikė, tačiau kartu ir didžiausia dalis tų, kurių finansams nuo 2022 m. kelis kartus ECB padidintos palūkanos padarė didelį poveikį – net 28 proc., kai Lietuvoje tai įvardino 19 proc. apklaustųjų. Tai lemia Estijos didžiausias namų ūkių įsiskolinimo lygis Baltijos regione. Namų ūkių paskolų įsipareigojimų santykis su BVP Estijoje siekia 35 proc., kai Latvijoje vos 17 proc., o Lietuvoje – 22 proc.“, – komentuoja Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse.
Lietuvos gyventojai taip pat optimistiškiausiai žvelgia į atlyginimų augimą – 31 proc. apklaustųjų mano, kad per 12 ateinančių mėnesių jų atlyginimai išaugs, kai tuo įsitikinę 28 proc. gyventojų Latvijoje ir 23 proc. Estijoje. Pasak R. Ežerskienės, kadangi Lietuvos gyventojų optimizmui dėl darbo užmokesčio turi stiprėjantis Lietuvos ekonomikos ciklas, ypač darbo jėgai imliuose sektoriuose – pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir transporte, stiprus ekonomikos ciklas lemia ir optimistišką Lietuvos gyventojų požiūrį dėl darbo užmokesčio, kuris atsispindi ir kitose apklausos dalyse, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai iš Baltijos šalių mažiausiai skundžiasi infliacija.
Planuose – nuosavi būstai ir kelionės
Didžioji dalis Lietuvos respondentų (47 proc.), ketinančių per artimiausius 12 mėnesių leisti pinigus stambiems pirkiniams, išskyrė planus būsto remontui bei naujiems buitiniams prietaisams, taip pat kelionėms (32 proc.).
„Įsigyti būstą ketina beveik dešimtadalis (7 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad atsigaunanti perkamoji galia bei lūkesčiai dėl tolesnio bazinių palūkanų euro zonoje karpymo gali netrukus išjudinti Lietuvos NT rinkos aktyvumą. Be to, Lietuvos banko duomenys rodo įdomią tendenciją – panašu, kad pagaliau matome lūžį Lietuvos būsto paskolų statistikoje. Būsto paskolų segmente tikrų naujų paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis gegužę buvo didžiausias nuo 2023 m. gruodžio, o metinis naujų būsto paskolų apimčių nuosmukio tempas buvo mažiausias nuo 2023 m. rudens. Taigi, ir oficialūs duomenys rodo, kad pasyvumo pikas Lietuvos būsto paskolų rinkoje yra praeitas, panašu, kad gyventojai aktyviau domisi NT įsigijimu ir aktyviau skolinasi būstui“, – teigia R. Ežerskienė.
Ji pabrėžia tendenciją, kad tarp gyventojų, kurie ketina didinti išlaidas stambiems pirkiniams, daugiau nei 75 proc. šias išlaidas ketina finansuoti iš savo santaupų – tai planuoja netgi jauni žmonės. Tai patvirtina, kad Baltijos regiono gyventojų įsiskolinimo lygis lieka vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Nors didžioji dalis didelius pirkinius planuoja įsigyti iš savo santaupų, 58 proc. apklaustų lietuvių galėtų pragyventi be papildomų finansų išteklių tik iki pusės metų. Ilgiau kaip 6 mėnesius – 19 proc. lietuvių. Tai didžiausia dalis gyventojų Baltijos šalyse – tiek laiko išgyventi be papildomų finansų šaltinių galėtų 15 proc. estų ir latvių.
Niūriausios prognozės – restoranams
Pasak R. Ežerskienės, artimiausiu metu rinkoje keletas vartojimo segmentų pradės aktyviau rodyti atsigavimo požymius. Viena tokių kategorijų – būsto remonto prekių ir buitinių prietaisų segmentas.
„Birželį Lietuvos gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams buvo didžiausi nuo 2021 m. gruodžio, taip pat mažėja gyventojų dalis, manančių, kad dabartinis laikotarpis yra skirtas taupymui. Perkamosios galios atsigavimas pasiekė lygį, kuris skatina gyventojus plačiau atverti pinigines ir didinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimą“, – komentuoja banko atstovė.
A. Izgorodino teigimu, atsigavimui įtakos turės ir euro zonoje prasidėjęs bazinių palūkanų mažinimas. Tikimasi, kad šiemet ECB palūkanas sumažins dar du kartus. Po palūkanų didinimo ciklo pradžios Lietuvoje 97 proc. visų naujų NT paskolų buvo išduotos už kintamas palūkanas, kai Latvijoje – 92 proc., Estijoje – 94 proc. Todėl mažėjančios palūkanos leis daugiau pinigų leisti vartojimui.
Kitas vartojimo segmentas, kuriame ekspertai įžvelgia didelį atsigavimo potencialą – maistas, ypač ne pirmo būtinumo maisto produktai. „Maisto vartojimo atsigavimas yra susijęs ne tik su gyventojų perkamosios galios atsigavimu, bet taip pat ir su pastaruoju metu stipriai mažėjančia Lietuvos restoranų ir kavinių apyvarta“, – komentuoja ekonomistas.
Per metus restoranų apyvarta nukrito 11 proc., o per visus 2024 m. sumažėjo 8,6 proc. Anot A. Izgorodino, tikėtina, kad pakilusios restoranų kainos psichologiškai veikia vartotojus ir skatina juos mažinti išlaidas restoranuose bei kavinėse, ir dažniau valgyti namie.
„Apklausa taip pat patvirtina, kad dėl palūkanų sumažėjimo atsiradusius papildomus pinigus Lietuvos gyventojai aktyviau leis išleis kelionėms, būsto remontui bei buitiniams prietaisams“, – priduria. R. Ežerskienė
