Kalendoriuje pasirodžiusi šventinė diena daugeliui reiškia ne tik poilsį, bet ir painiavą. Kada darbo diena trumpinama, kaip apmokamas darbas per šventes, kam iš tikrųjų priklauso mamadieniai ir tėvadieniai, ir kodėl nemokamos atostogos gali tapti nemalonia staigmena – šie klausimai kasmet kartojasi. Artėjant ilgesniam savaitgaliui, Darbo kodekso taisyklės vėl atsiduria dėmesio centre, o jų neišmanymas neretai baigiasi konfliktais.
Prieššventinė diena – trumpesnė, bet ne visiems
Pagal galiojantį Darbo kodeksą Lietuvoje yra 16 šventinių dienų per metus, o jų išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Ši taisyklė taikoma tiek dirbantiems visą darbo dieną, tiek ne visą etatą. Tačiau čia slypi svarbi išimtis – darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, prieššventinė diena netrumpinama. Tai galioja tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, pedagogams ar auklėtojams, kurių darbo laikas reglamentuotas atskirais Vyriausybės nutarimais.
Jeigu dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos – pavyzdžiui, gamyboje ar prekyboje – darbo dienos sutrumpinti neįmanoma, papildoma valanda negali „ištirpti“. Ji turi būti apmokėta kaip viršvalandžiai, o tai darbdaviams dažnai tampa nemalonia finansine staigmena.
Darbas per šventes – brangiausias darbo laikas
Ne visi žino, kad švenčių dienomis taikomi didžiausi viršvalandžių tarifai. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar naktį darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei dvigubas atlygis. Tačiau už viršvalandžius švenčių dieną ar šventinę naktį tarifas dar didesnis – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis darbo užmokestis.
Svarbus niuansas – tiek viršvalandžiai, tiek darbas šventinėmis dienomis galimi tik gavus darbuotojo sutikimą. Išimtys taikomos tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai būtina atlikti visuomenei svarbius nenumatytus darbus arba užkirsti kelią nelaimei.
Mamadieniai ir tėvadieniai: kas priklauso iš tikrųjų
Vaikus auginantiems darbuotojams įstatymas numato papildomas poilsio dienas, tačiau praktikoje jos dažnai painiojamos. Vieną dieną per tris mėnesius gali pasiimti tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų. Auginantiems du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia – priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Tiems, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, arba du vaikus, iš kurių bent vienas turi negalią, – dvi poilsio dienos per mėnesį.
Už šias dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, todėl jos nėra „nemokamos“. Be to, tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų ir neturintys teisės į mamadienius ar tėvadienius, rugsėjo 1-ąją gali pasinaudoti apmokamu pusdieniu.
Atostogos ir nemokamas laisvas laikas – ne viskas taip paprasta
Darbuotojai, planuojantys ilgesnį savaitgalį, dažnai prašo kasmetinių, nemokamų atostogų ar laisvo laiko. Tačiau visi prašymai turi būti teikiami pagal darbdavio nustatytą tvarką – dažniausiai ji įtvirtinta darbo tvarkos taisyklėse. Jose nurodoma, prieš kiek laiko reikia pateikti prašymą, kam jis adresuojamas ir kaip darbuotojas bus informuotas apie sprendimą.
Svarbi detalė – darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką, jei darbuotojas dėl skubių šeiminių priežasčių, ligos ar nelaimingo atsitikimo turi nedelsiant dalyvauti tiesiogiai. Tuo tarpu nemokamos atostogos, trunkančios visą darbo dieną ar ilgiau, neturi įstatyme nustatyto maksimalaus termino – jos gali trukti ir labai ilgai.
Vis dėlto čia slypi esminė rizika, apie kurią dažnai nutylima: nemokamų atostogų metu darbuotojas nėra apdraustas socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad ilgesnis „nemokamas poilsis“ gali turėti pasekmių, kurios paaiškėja tik vėliau.
Ilgieji savaitgaliai vilioja, tačiau Darbo kodekso niuansai rodo viena – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams klaidos šiuo laikotarpiu gali kainuoti brangiau nei viena papildoma poilsio diena.
