Nors daugelis gyventojų dar tik laukia sąskaitų už sausį, energetikos rinkos duomenys jau siunčia aiškų signalą: situacija nėra gera. „Nord Pool“ biržoje sausio mėnesį fiksuotas vidutinės mėnesio elektros kainos rekordas – 152,47 euro už megavatvalandę (MWh). Tai aukščiausias lygis per beveik metus, ir toks šuolis neišvengiamai reiškia vieną dalyką: daliai vartotojų sąskaitos gali nemaloniai nustebinti.
Energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“ skelbia, kad tokio aukšto vidutinio mėnesio kainų lygio rinkoje nebuvo nuo praėjusių metų vasario. Ir nors pati elektros kaina biržoje daugeliui skamba kaip „tik statistika“, realybėje tai tiesiogiai persikelia į gyventojų pinigines – ypač tų, kurie pasirinko planus, susietus su biržos kaina arba gauna garantinį tiekimą.
Skaičiai kalba patys: sausio vidurkis – net 82 proc. didesnis nei gruodį
„Elektrum Lietuva“ pateiktas palyginimas rodo, kad 2026 m. sausio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje buvo net 82 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį, kai vidurkis siekė 83,94 euro už MWh. Lyginant su 2025 m. sausiu (89,38 euro už MWh), augimas taip pat įspūdingas – 70 proc.
Bendrovės komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas pripažįsta: sausį fiksuota situacija, kai elektros paklausa ir gamybos kaštai susikerta pačiu blogiausiu vartotojams scenarijumi.
Kodėl taip nutiko: pagrindinė priežastis – šaltis ir kritęs atsinaujinančių šaltinių indėlis
Energetikos ekspertai dažnai kartoja, kad žiemą elektros rinka tampa jautri temperatūrai, tačiau šįkart poveikis buvo ypatingai aštrus. Pasak M. Kavaliausko, kainų šuolį labiausiai paskatino itin šalti orai: kai smarkiai išauga elektros poreikis, bet tuo pačiu metu sumažėja gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
Šaltuoju laikotarpiu situacija Baltijos šalyse tampa gana paradoksali: energijos reikia daugiau, tačiau būtent tada ji tampa brangesnė pagaminti. Kai trūksta vėjo, saulės ar kitų atsinaujinančių šaltinių generacijos, didžioji dalis reikiamos energijos pagaminama tradicinėse elektrinėse, kurių gamybos kaštai didesni. Rezultatas – disbalansas, kuris biržoje beveik automatiškai virsta kainų šuoliu.
Kas pajus labiausiai: biržos planai ir garantinis tiekimas
Nors fiksuotos kainos planą turintys vartotojai sausį dar gali jaustis ramiau, didžiausią smūgį patirs tie, kurie pasirinko planus su birža susietu tarifu. Tokiu atveju kainos pokyčiai tiesiogiai persikelia į galutinę sąskaitą, todėl sausis gali tapti mėnesiu, kai elektros išlaidos „išauga be perspėjimo“.
Dar viena pažeidžiamiausia grupė – vartotojai, kurie gauna garantinį tiekimą. „Elektrum Lietuva“ nurodo, kad už 2026 m. sausio mėnesį šiems vartotojams taikomas galutinis tarifas siekia 0,32 euro už kilovatvalandę (kWh). Toks tarifas yra ženkliai didesnis nei daugumos įprastų planų, todėl net ir nedidelis elektros vartojimas gali virsti labai apčiuopiama sąskaita.
Signalas gyventojams aiškus: verta pasitikrinti, kokį planą turite
Ši situacija dar kartą primena vieną dalyką, kurį dalis žmonių sužino tik gavę sąskaitą: elektros kainą lemia ne tik jūsų sunaudotas kiekis, bet ir tai, kokį tiekimo planą pasirinkote. Jei turite biržos kainai jautrų planą, verta pasiruošti, kad žiemos mėnesiais išlaidos gali svyruoti labai stipriai.
O sausio rekordas rodo ir dar vieną tendenciją – tokie šuoliai nėra „vienkartinis atsitiktinumas“. Energetikos rinkoje užtenka kelių faktorių sutapimo: šalčio, sumažėjusios žaliosios gamybos ir išaugusios paklausos. Ir tada kainos pasiekia ribas, kurios daugeliui tampa nemaloniu siurprizu.
