Naujausia apklausa rodo lūžį visuomenės nuomonėje: net 58 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad šalis gali tapti ne tik energetiškai nepriklausoma, bet ir žaliąją energiją eksportuojančia valstybe.
Lietuvos energetikos peizažas keičiasi ne tik technologijų prasme, bet ir žmonių sąmonėje. „Ignitis renewables“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad per pastaruosius metus pasitikėjimas atsinaujinančia energetika šoktelėjo į viršų, o skeptikų gretos tirpsta.
Esminiai pokyčiai skaičiais: 2024 / 2026
Augantis palaikymas rodo, kad energetinis saugumas tapo ne tik politine deklaracija, bet ir kasdienio saugumo pojūčiu.
| Rodiklis | 2024 m. | 2026 m. | Pokytis |
| Tikėjimas eksporto potencialu | 41% | 58% | +17% |
| Žinojimas apie paramą bendruomenėms | 28% | 46% | +18% |
| Palankumas projektams kaimynystėje | Augantis | Aukštas | – |
Kodėl keičiasi požiūris?
Pasak ekspertų, viena pagrindinių priežasčių – tiesioginė nauda vietos bendruomenėms. Beveik kas antras gyventojas žino, kad šalia vėjo ar saulės parkų gyvenantys žmonės gauna finansinę paramą vietos infrastruktūrai, kultūrai ar energetiniam efektyvumui didinti.
Eksperto įžvalga: „Mes nebetalbame apie abstrakčius klimato tikslus. Žmonės mato atsinaujinančią energetiką kaip įrankį konkurencingoms elektros kainoms užtikrinti. Geopolitinis kontekstas privertė visuomenę suprasti: kiekvienas vėjo malūnas yra žingsnis tolyn nuo priklausomybės nuo importo.“ – teigia komunikacijos strategas Paulius Kalmantas.
Ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai?
Kai daugiau nei pusė gyventojų pritaria žaliosios energijos pertekliui, atveriamas kelias aukštos pridėtinės vertės pramonei. Pigios vietinės energijos perteklius pritraukia didžiules užsienio investicijas, tokias kaip duomenų centrai ar žaliojo vandenilio gamyklos.
Kas pasikeitė mąstyme?
- Energetinė nepriklausomybė: Tai nebėra tik „valstybės reikalas“, tai traktuojama kaip asmeninė gerovė.
- Ekonominis pragmatizmas: Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų saulės ir vėjo energiją tiesiogiai sieja su mažesnėmis sąskaitomis už elektrą ilgalaikėje perspektyvoje.
Apie tyrimą: 2025 m. pabaigoje–2026 m. pradžioje KOG rinkodaros institutas apklausė 2008 reprezentatyvius Lietuvos gyventojus (18–64 m.). Šis tyrimas laikomas vienu išsamiausių energetikos srityje per pastaruosius metus.
