Lietuvą sukaustęs speigas vieniems reiškia jaukius vakarus prie židinio, o kitiems – mirtiną kovą už būvį. Vilniaus rajone gyvenanti Ieva (vardas pakeistas) pro savo svetainės langą jau trečią parą stebi vaizdą, kuris drasko širdį. Kaimynystėje, prie sukrypusios būdos, trumpa grandine pririštas šuo dreba taip, kad grandinės barškėjimas girdisi per uždarytus langus. Termometrui rodant -15°C, keturkojo šeimininkas atkerta: „Čia ne pudelis, čia sargas, pripratęs.“
Ieva pasakoja, kad ši situacija – tarsi tylus karas su kaimynų abejingumu, kuris tęsiasi jau ne pirmą žiemą. Tačiau šiemet, spustelėjus ekstremaliam šalčiui, moters kantrybė trūko.
Ledo gniaužtuose – be pastogės ir vandens
„Aš matau tą šunį kasdien. Tai ne haskis ar malamutas, kuriam sniegas būtų džiaugsmas. Tai paprastas, trumpaplaukis mišrūnas. Jo kailis visiškai nepritaikytas tokiam šalčiui,“ – pasakoja moteris.
Vaizdas kaimyno kieme primena liūdniausius filmus. Būda – tai tiesiog lentų krūva, pro kurios plyšius švilpia vėjas. Jokių šiaudų, jokio apšiltinimo. Tik plikos lentos ir sniegas. Šuo, bandydamas sušilti, susiriečia į mažą kamuoliuką, nuolat kilnoja letenas, nes žemė virtusi ledu.
Dar baisiau – vandens dubenėlis. Ieva pastebėjo, kad jis virtęs ledo luitu. Gyvūnas bando laižyti sniegą, kad numalšintų troškulį, nes šeimininkas, atrodo, pamiršo, kad per šalčius vanduo užšąla per pusvalandį.
„Ko tu čia kišiesi?“
Neištvėrusi Ieva nusprendė pasikalbėti su kaimynu – vyresnio amžiaus vyru. Pokalbis buvo trumpas ir nemalonus.
„Nuėjau ir sakau: Jonai (vardas pakeistas), pasiimkit šunį į garažą ar bent į verandą, juk naktį bus -18 laipsnių, jis mirtinai sušals. Arba bent šiaudų įdėkite,“ – prisimena ji.
Reakcija buvo tipiška daliai Lietuvos gyventojų, vis dar gyvenančių „senais laikais“. Vyras tik numojo ranka: „Ponia, čia yra šuo. Mano tėvas laikė, aš laikau. Jis sargas, turi atkentėti, užsigrūdinti. Ko tu čia kišiesi? Žiūrėk savo reikalų.“
Jono namuose kaminas rūko, pro langą matėsi šilta virtuvė. Šeimininkas grįžo į šilumą gerti arbatos, o už kelių metrų, kitoje durų pusėje, gyva būtybė liko stingti tamsoje.

Įstatymai yra, bet ar jie veikia?
Lietuvoje galioja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Nuo 2021 metų sugriežtinta tvarka numato, kad gyvūnai negali būti laikomi nuolat pririšti, jiems turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos, o esant ekstremalioms oro sąlygoms – papildoma apsauga.
Tačiau teorija prasilenkia su praktika.
„Skambinau tarnyboms. Man pasakė: „Registruojame skundą, atvažiuosime patikrinti per kelias darbo dienas“. Per kelias dienas! Tas šuo gali nebesulaukti rytojaus ryto!“ – piktinasi Ieva.
Dažnai tokie patikrinimai baigiasi formaliai. Jei šuo turi būdą (kad ir kiaurą) ir yra pašertas, inspektoriai kartais tiesiog įspėja šeimininką. O grandinės ilgis ar būdos šiluminė varža – sunkiai išmatuojami dalykai, kai trūksta pareigūnų empatijos.
Kaimo mentalitetas: daiktas, o ne draugas
Ši istorija atveria skaudžią Lietuvos pūlinį. Nors didmiesčiuose šunys miega lovose ir eina į kirpyklas, regionuose ir priemiesčiuose vis dar gajus požiūris į gyvūną kaip į signalizaciją.
„Tai visiškas beširdiškumas,“ – sako Ieva. – „Kaip galima ramiai miegoti, kai girdi savo augintinį kaukianį iš skausmo ir šalčio? Tai ne „ūkiškumas“, tai sadizmas.“
Moteris pati nunešė glėbį šiaudų ir, kaimynui nematant, bandė permesti per tvorą ar padėti šuniui, bet grandinė per trumpa, kad šuo pasiektų visą pagalbą.
Ką daryti pamačius tokią situaciją?
Gyvūnų globos organizacijos maldauja nelikti abejingais.
- Kalbėkitės: Kartais žmonės (ypač senyvi) tiesiog nesupranta, kad daro kažką blogo. Pasiūlykite pagalbą – atneškite šiaudų, šilto maisto.
- Fiksuokite: Nufilmuokite šunį, sąlygas, termometro rodmenis.
- Kreipkitės į VMVT ir policiją: Esant žiauriam elgesiui (o kankinimas šalčiu yra žiaurus elgesys), policija privalo reaguoti nedelsiant.
- Viešumas: Kaip rodo praktika, viešumas dažnai suveikia geriau nei baudos.
Ši naktis Ievos kaimynystėje vėl bus tyli. Ne todėl, kad šuniui šilta, o todėl, kad kaukti jėgų, ko gero, jau nebeliko.
Ievos komentaras:
„Tokius „šeimininkus“ pačius reiktų pririšti prie tos būdos bent valandai su apatiniais. Gal tada suprastų, ką reiškia -15 laipsnių.“

