Vasario pradžios kainų patikrinimas pateikė aiškią žinutę pirkėjams: tas pats dažno vartojimo prekių krepšelis skirtinguose tinkluose gali kainuoti pastebimai nevienodai. Slapto pirkėjo metodika paremtas „SeeNext“ tyrimas parodė, kur kasdienės išlaidos tirpsta lėčiausiai, o kur – sparčiausiai. Rezultatai paneigia dalį vartotojų nuojautų ir verčia iš naujo peržiūrėti apsipirkimo įpročius.
Iki smulkmenų sulygintas 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis vasarį pigiausiai atsiejo „Lidl“ – 38,44 euro. Tuo pat metu aukščiausia vidutinė suma fiksuota „Maximos“ parduotuvėse – 43,07 euro. Tarp šių dviejų kraštutinumų išsirikiavo „Rimi“ (41,67 euro), „Norfa“ (42,21 euro) ir „Iki“ (42,87 euro). Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto viršija 4,6 euro – tai ne simbolinė, o apčiuopiama delta, ypač vertinant mėnesio ar metų pjūvį.
Kur kainų spaudimas mažiausias
Pieno produktų kategorijoje mažiausia suma užfiksuota „Lidl“ – 7,44 euro, kai „Maxima“ šiame segmente pasiekė 7,97 euro. Mėsos produktai taip pat pigiausi „Lidl“ (14,70 euro), o didžiausias kainų šuolis matytas „Iki“, kur krepšelis siekė 16,76 euro. Vaisių ir daržovių eilutėje vėl pirmavo „Lidl“ (4,32 euro), o „Iki“ išsiskyrė aukščiausia kaina – 5,64 euro. Gėrimų kainodaroje kontrastas dar ryškesnis: „Lidl“ – 2,15 euro, „Norfa“ – 3,99 euro.
Tuo tarpu grūdinės kilmės produktų mažiausia kaina nustatyta „Norfos“ parduotuvėse – 4,15 euro, o didžiausia – „Iki“ (4,67 euro). Likusių krepšelio prekių – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – pigiausias derinys rastas „Iki“ (5,76 euro), brangiausias – „Norfoje“ (6,23 euro).
Metodika, kurią verta suprasti
Tyrimas atliktas vasario 3 d. Vilniuje ir Kaune. „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi penkiuose didžiausiuose tinkluose: „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX“, „Norfa XL“ ir „Rimi Hyper“. Vertintas ne atsitiktinis, o struktūruotas pigiausių prekių rinkinys iš pagrindinių maisto kategorijų. Tai reiškia, kad lygintos žemiausios tuo metu prieinamos kainos, o ne lojalumo akcijos ar individualūs pasiūlymai.
Pagrindimas ir strateginės įžvalgos
Kaip vertinti skaičius.
4–5 eurų skirtumas vienam krepšeliui gali atrodyti nedidelis, tačiau dažnai apsiperkant jis virsta reikšminga metine suma. Jei toks krepšelis perkamas, tarkime, 8 kartus per mėnesį, kainų delta tarp pigiausio ir brangiausio tinklo gali perkopti 400 eurų per metus.
Kodėl lyderiai kartojasi.
„Lidl“ dominavimas keliose kategorijose rodo nuoseklią EDLP (everyday low price) strategiją, kai kainų konkurencingumas palaikomas ne epizodiškai, o sistemiškai. Tuo tarpu kitų tinklų rezultatai signalizuoja selektyvias stiprybes: „Norfa“ – grūdinės kilmės produktai, „Iki“ – dalis bakalėjos krepšelio.
Vartotojo elgsenos pasekmės.
Matant tokią struktūrą, racionalus pirkėjas gali rinktis hibridinį modelį: pagrindines kasdienes prekes pirkti kainų lyderyje, o specifines akcijas – kituose tinkluose. Tai ne „taupymo patarimas“, o išlaidų optimizavimo taktika.
Mažmeninės rinkos signalas.
Tokie tyrimai didina kainų skaidrumą ir spaudžia tinklus koreguoti kainodarą. Jei skirtumai išlieka, tai tampa reputaciniu ir srauto (footfall) klausimu, o ne vien maržos matematika.
Apribojimai, kurių negalima ignoruoti.
Momentinė data ir konkretūs miestai reiškia, kad rezultatai atspindi būtent tą laikotarpį. Sezoninės akcijos, tiekimo grandinės svyravimai ar regioniniai skirtumai gali paveikti ateities matavimus.
Esmė: kainų skirtumai nėra teoriniai. Jie realūs, išmatuoti ir pakankamai dideli, kad keistų apsipirkimo strategijas. Vasario pjūvis aiškiai parodė, kuris tinklas tuo metu siūlė mažiausią bendrą sumą, o kuris – didžiausią.
Šaltiniai: LRT, ELTA
