Retinimo kirtimai yra vienas svarbiausių miško tvarkymo etapų, kuris turi padėti medynui augti stipresniam, produktyvesniam ir atsparesniam. Tačiau praktikoje vis dažniau pastebima problema: retinimo kirtimai atliekami intensyviau nei rekomenduojama, o po darbų miške lieka ne tik išretintos vietos, bet ir plačios provėžos, pažeisti medžiai bei suardytas dirvožemis.
Tokie pažeidimai nėra tik estetikos klausimas. Netinkamai atliktas retinimas gali sumažinti miško prieaugį, bloginti medienos kokybę ir ilgainiui atsiliepti miško savininko pajamoms.
Kas yra retinimo kirtimai?
Retinimo kirtimai – tai ugdomieji miško kirtimai, kurių tikslas nėra „iškirsti kuo daugiau“, o pašalinti silpnesnius, kreivus, perspaustus medžius, paliekant geriausius ir perspektyviausius.
Paprastai retinimas atliekamas tam, kad:
- medžiai gautų daugiau šviesos ir erdvės
- pagerėtų medyno struktūra
- didėtų medienos kokybė
- miškas taptų atsparesnis vėjui ir ligoms
Jeigu retinimas daromas per stipriai, rezultatas būna priešingas – medynas praranda stabilumą ir produktyvumą.
Kodėl retinimo kirtimai atliekami per intensyviai?
Miškų specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl retinimas kartais „peržengia ribą“:
Norima greitesnės finansinės grąžos
Kai retinimo kirtimas suprantamas kaip greitas uždarbis, dažnai šalinama per daug medžių.
Trūksta kontrolės ir kokybės vertinimo
Darbai gali atitikti minimalius teisės aktų reikalavimus, bet neatitikti rekomenduojamos gerosios miškininkystės praktikos.
Netinkamai suplanuojama technikos logistika
Būtent dėl to miške atsiranda per plačios provėžos, išvažinėjamas reljefas.
Skubėjimas ir žmogiškos klaidos
Miško darbai atliekami dideliais tempais, o detalės (kaip medžių apsauga) tampa „antraeiliu dalyku“.
Plačios provėžos po retinimo: kodėl tai pavojinga?
Viena dažniausių retinimo kirtimų problemų – per plačios provėžos, kurios atsiranda nuo miško technikos (traktorių, medkirtės, forvarderių).
Tai pavojinga, nes:
- suardomas dirvožemis (prastėja vandens pralaidumas, mažėja derlingumas)
- pažeidžiamos šaknys
- ilgainiui atsiranda erozija
- kinta miško mikroklimatas
Svarbu suprasti: dirvožemio pažeidimai miške gyja labai lėtai, o kai kuriose vietose matomi net po 10–20 metų.
Pažeisti medžiai: kaip retinimas sumažina būsimas pajamas?
Po retinimo kirtimų dažnai lieka medžių su:
- nudaužyta žieve
- įlenktais kamienais
- nulaužtomis šakomis
- mechaniniais randais
Iš pirmo žvilgsnio tokie pažeidimai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau ilgainiui jie tampa:
- puvinio židiniais
- grybinių ligų plitimo vietomis
- prastesnės medienos kokybės priežastimi
Rezultatas paprastas: miško savininkas už tą patį medienos kiekį gali gauti mažesnę kainą, nes vertė priklauso nuo kokybės.
Kuo per stiprus retinimas kenkia miško augimui?
Kai pašalinama per daug medžių, medynas praranda natūralią struktūrą. Tai lemia:
- lėtesnį bendrą miško prieaugį
- didesnę vėjavartų riziką
- didesnį jautrumą sausroms
- nestabilų atsikūrimą
Taip pat retinimas tiesiogiai susijęs su klimato tema: kuo blogiau auga miškas, tuo mažiau jis kaupia anglies.
Retinimo kirtimų patikros: kodėl svarbus ne tik „legalumas“, bet ir kokybė?
Praktika rodo, kad retinimo kirtimai dažnai gali būti:
- formaliai teisėti
- bet neatitikti rekomendacijų
Tai reiškia, kad kontrolėje vertinama ne tik „ar nepažeistas įstatymas“, bet ir:
- ar nepakenkta medyno ateičiai
- ar nepadaryta perteklinė žala reljefui
- ar provėžos suplanuotos racionaliai
- ar likę medžiai nepažeisti
Kitaip tariant, vien tai, kad darbas „leidžiamas“, dar nereiškia, kad jis atliktas gerai.
Kaip miško savininkui išvengti nuostolių? 7 praktiniai patarimai
Kad retinimo kirtimai neatneštų žalos, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Iš anksto aptarkite retinimo intensyvumą ir tikslą
- Paprašykite aiškaus darbų plano (provėžų schema, technikos maršrutai)
- Įvertinkite, ar rangovas turi patirties su ugdomaisiais kirtimais
- Stebėkite, ar nepažeidžiami paliekami medžiai
- Pasitikrinkite, ar darbai atitinka miškotvarkos projektą ir rekomendacijas
- Po darbų atlikite apžiūrą – fiksuokite žalą nuotraukomis
- Jei kyla įtarimų, kreipkitės dėl įvertinimo į specialistus
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar retinimo kirtimas gali sumažinti miško vertę?
Taip. Jei retinimas atliekamas per intensyviai arba pažeidžiami paliekami medžiai, medienos kokybė prastėja, o miškas auga lėčiau.
Kiek medžių turi būti paliekama po retinimo?
Tai priklauso nuo medyno amžiaus, rūšies ir būklės. Tačiau principas aiškus: retinimas turi palikti geriausius medžius, o ne sukurti „per retą“ medyną.
Kodėl po kirtimo lieka gilios provėžos?
Dažniausiai dėl netinkamai suplanuoto technikos judėjimo arba darbų atlikimo per šlapiu laikotarpiu. Provėžos rodo dirvožemio pažeidimą, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių.
