Naujausi ilgalaikiai meteorologiniai modeliai pradeda „raudonuoti“, o klimatologų kabinetuose tvyro nejauki tyla. Ar esate pasiruošę scenarijui, kurį ekspertai tarpusavyje vadina „klimatine rulete“? Jei dar nepasitikrinote kondicionieriaus freono lygio – darykite tai dabar, nes tai, kas artėja link Baltijos šalių, gali negrįžtamai pakeisti mūsų supratimą apie atostogų sezoną.
Mokslas be emocijų: kas iš tikrųjų vyksta mūsų atmosferoje?
Nors antraštės rėkia apie apokalipsę, mokslinė realybė yra kiek nyuansuotesnė, tačiau ne mažiau neraminanti. Norint suprasti, kokia bus 2026-ųjų vasara Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir pas kaimynus Lenkijoje, turime pažvelgti ne į liaudies išmintį, o į Šiaurės Atlanto osciliaciją (NAO) ir reaktyvinės srovės (Jet Stream) elgseną.
Tai, ką mes stebime pastaruosius kelerius metus ir kas prognozuojama šiai vasarai, yra fenomenas, kurį mokslininkai vadina „blokavimo situacijomis“ (angl. blocking patterns). Reaktyvinė srovė – tas greitas oro upių srautas aukštai atmosferoje, kuris paprastai neša ciklonus iš vakarų į rytus – tampa vis labiau „vingiuota“ ir silpna.
Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad orai „užstringa“. Jei užstringa aukšto slėgio sritis – mes kepame „šiluminiame kupole“ savaites be jokio lietaus. Jei užstringa ciklonas – mes skęstame. 2026-ųjų vasaros modeliai rodo didelę meridianinės pernašos tikimybę, kai karštas oras siurbiamas tiesiai iš Šiaurės Afrikos arba Pietų Europos gilyn į Baltijos regioną.
Lietuva: Tarp tropikų ir dykumos
Lietuvai šią vasarą prognozuojamas vadinamasis „dvigubo smūgio“ scenarijus. Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) ilgalaikėmis tendencijomis, vidutinė vasaros temperatūra gali būti 1,5–2,0 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Tačiau vidurkis slepia pavojingus kraštutinumus. Tikėtina, kad birželio pabaigoje ir liepos viduryje susidursime su tropinėmis naktimis. Tai reiškinys, kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C. Mūsų organizmams, nepratusiems prie tokio režimo, tai didelis stresas, nes kūnas nespėja atvėsti.
Kita medalio pusė – krituliai. Mokslininkai perspėja apie didėjantį konvekcinių audrų intensyvumą. Dėl perkaitusios žemės ir drėgmės iš Baltijos jūros, susidarys palankios sąlygos formuotis supercelėms. Tai reiškia, kad vietoj ilgalaikio, ramius žemdirbius džiuginančio lietaus, gausime staigius, škvalinius vėjus, krušą ir „flash flood“ (staigaus potvynio) tipo liūtis, kurios per valandą gali išpilti mėnesio normą, o po to seka dvi savaitės sausros.
Baltijos sesės: Latvija ir Estija – nebe saugios užuovėjos
Daugelis lietuvių įpratę manyti, kad „šiauriau yra vėsiau“. 2026-ųjų vasara gali sugriauti šį mitą.
Latvija: Rygos įlanka veikia kaip didžiulis drėgmės akumuliatorius. Kylant Baltijos jūros paviršiaus temperatūrai (o ji šyla vienais sparčiausių tempų pasaulyje), Latvijos pajūris tampa „pirtimi“. Prognozuojama, kad Latvijoje drėgmės lygis (rasos taškas) bus ekstremaliai aukštas. Karštis, derinamas su didele drėgme, sukuria jutiminę temperatūrą, kuri gali viršyti 35–37 °C, net jei termometras rodo mažiau. Tai ypač pavojinga senjorams ir širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Estija: Nors geografiškai šiauriausia, Estija nėra apsaugota nuo vadinamųjų „Omega blokų“ – aukšto slėgio sričių, kurios gali uždengti visą Skandinaviją ir Baltijos šalis. Tokiu atveju Estijoje gali susidaryti paradoksali situacija, kai ten bus karščiau ir sausiau nei Centrinėje Europoje. Taline ir Tartu prognozuojami ilgi sausringi periodai, kurie kelia didžiulį miškų gaisrų pavojų. Estijos durpynai, esant tokiai cirkuliacijai, tampa tiksinčia bomba.
Kaimynai iš Pietų ir Rytų: Lenkija ir žemyninis alsuavimas
Lenkija, mūsų didžioji kaimynė, veikia kaip vartai karščiui. Prognozės rodo, kad Pietų ir Vidurio Lenkija taps savotišku „karščio greitkeliu“. Iš Viduržemio jūros regiono atkeliaujančios karščio bangos pirmiausia atsitrenks į Lenkiją, kurioje temperatūros pikai gali siekti net 38–40 °C.
Mums tai svarbu, nes šios oro masės, šiek tiek atvėsusios, bet vis dar ekstremalios, per 12–24 valandas pasiekia Lietuvą.
Tuo tarpu iš Rytų (Baltarusijos pusės) galime tikėtis sauso, kontinentinio oro įsiveržimų. Tai sukurs aštrų kontrastą: Vakarų Lietuvoje gali kauptis audros debesys dėl jūrinio klimato įtakos, o Rytų Lietuvoje ir kaimyninėse rytinėse teritorijose gali vyrauti alinanti, dulkėta sausra, kuri naikina pasėlius.
Baltijos jūra: Jau nebe ta pati
Vienas svarbiausių faktorių, kurį pabrėžia okeanologai – Baltijos jūra nebėra „šaldytuvas“. Dėl klimato kaitos ji sukaupia vis daugiau šiluminės energijos. 2026-ųjų vasarą tai lems du nemalonius reiškinius:
- Dumbliai: Dėl aukštesnės vandens temperatūros cianobakterijų (melsvadumblių) žydėjimas prasidės anksčiau ir bus intensyvesnis. „Žalios sriubos“ vaizdas Palangoje ar Jūrmaloje gali tapti norma jau liepos pradžioje.
- Naktinis šildymas: Įšilusi jūra neleis pajūrio zonai atvėsti naktimis, todėl kurortuose poilsis be kondicionieriaus taps iššūkiu.
Išvados: Kaip išgyventi 2026-ųjų vasarą?
Moksliniai duomenys rodo aiškią tendenciją: stabilumo pabaigą. Mes judame link klimato, kuriam būdingas „orų sūpynių“ efektas.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
- Infrastruktūra: Miestų drenažo sistemos patirs milžinišką apkrovą per liūtis.
- Sveikata: UV indeksas dažniau pasieks pavojingas ribas (8+ balai). Būtina keisti elgseną – vengti saulės vidurdienį, kaip tai daro pietiečiai (siestos kultūra).
- Gamta: Erkės ir kiti parazitai dėl šiltų žiemų ir drėgnų vasarų bus aktyvūs kaip niekada anksčiau.
Apibendrinant, 2026-ųjų vasara Baltijos regione nebus tiesiog „šilta“. Ji bus nervinga. Mokslininkų naudojami terminai „anomalija“, „ekstremalumas“ ir „rekordas“ tekstuose kartojasi vis dažniau ne dėl noro gąsdinti, bet dėl būtinybės adaptuotis.
Ar tai bus pasaulio pabaiga? Tikrai ne. Tačiau tai bus vasara, kuri pareikalaus iš mūsų daugiau sąmoningumo, pasiruošimo ir pagarbos gamtos jėgoms. Tad kai kitą kartą meteorologai praneš apie artėjančią audrą – nežiūrėkite į tai pro pirštus.
Šaltinis: Gemini, ChatGPT, Grok
