Permainingos orų sąlygos artimiausiomis dienomis nepaliks ramybės nei vairuotojams, nei pėstiesiems. Sinoptikų ir kelininkų stebėjimo sistemos rodo pavojingą kritulių „kokteilį“: vietomis kris sniegas, pereis į šlapdribą, vėliau į lietų, o kai kur susiformuos lijundra ir plikledis. Tai tas scenarijus, kai kelias atrodo drėgnas, bet realybėje jis tampa stiklu – ir dažniausiai tai supranti tik tada, kai automobilis nebeklauso vairo, o koja ant šaligatvio slysta be jokio įspėjimo.
Kelininkai pripažįsta, kad tokiose situacijose dangos būklė gali keistis ne valandomis, o minutėmis. Lijundra nėra „paprastas lietus“. Tai plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis, kuris susiformuoja akimirksniu, kai temperatūra balansuojasi ties nuliu, o krituliai pereina per kelias būsenas. Plikledis yra dar blogiau: jis apgaulingas, nes dažnai nesimato. Šlapias asfaltas vizualiai panašus į asfaltą, padengtą plonu ledu, todėl žmonės važiuoja įprastu tempu, kol pirmas stabdymas ar posūkis parodo, kad situacija jau visai kita.
50 tūkstančių kilometrų per parą: ekipažai dirba, bet jų tikslas – mažinti riziką, ne panaikinti fiziką
„Kelių priežiūra“ šiai parai ruošėsi iš anksto. Į darbus išvažiavo apie pusketvirto šimto ekipažų, kurie nuvažiavo maždaug 50 tūkstančių kilometrų, barstydami ir valydami valstybinės reikšmės kelius. Šiuo metu dirbančių ekipažų skaičius svyruoja nuo 150 iki 200 – jis keičiasi pagal tai, kuriose vietovėse krituliai intensyviausi.
Pagrindinis darbas dabar – sniego šalinimas nuo dangos ir slidumą mažinančių medžiagų barstymas. Tačiau čia slypi nemalonus faktas, kurio dalis žmonių nenori girdėti: net ir tada, kai kelininkai dirba, lijundros metu kelias gali vėl apsitraukti ledu greičiau, nei spėja atvažiuoti barstytuvas. Tai lenktynės su reiškiniu, kuris formuojasi ant paviršiaus greičiau, nei žmogus spėja reaguoti.
Slidu bus ne tik keliuose: pėsčiųjų takai ir perėjos – vietos, kuriose klaidos kainuoja skausmingiausiai
Kelininkai akcentuoja, kad dėmesys skiriamas ne vien automobilių srautams. Mechanizuotos komandos valo ir barsto pėsčiųjų takus bei perėjas šalia valstybinės reikšmės kelių. Šis niuansas svarbus, nes būtent perėjos ir takai dažnai tampa „nulio zona“: ten drėgmė užsilaiko, paviršius dažnai būna nuspaustas, o žmonės juda automatiškai, manydami, kad „čia juk miestas, čia turi būti saugu“. Lijundra tokią logiką sudaužo labai greitai.
Kelininkai reaguoja operatyviai, bet atsakomybė krenta ir ant eismo dalyvių
Bendrovė pabrėžia, kad tikslas – sudaryti kuo saugesnes sąlygas kelyje, tačiau saugumas priklauso ir nuo pačių eismo dalyvių. Esant snigimui ar lijundrai dangos būklė gali keistis labai greitai, todėl prašoma išlikti budriais ir keliones planuoti atsakingai. Tai reiškia paprastą dalyką: tokiose sąlygose nereikia „važiuoti kaip visada“, nes „kažkaip bus“. Lijundros dienomis „kažkaip“ dažniausiai baigiasi tada, kai kažkas staiga sustoja, o kažkas – ne.
Apie pavojingas pažaidas ir kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1871 arba +370 5 232 9600. Taip pat galima užpildyti pranešimo formą kelininkų svetainėje arba pažymėti kliūtį navigacinėje programėlėje „Waze“, kad informacija patektų į kelininkų sistemą.
