Potvyniai Lietuvoje nebėra tik Nemuno pavasarinio išsiliejimo problema ar pavienės rizikos upių slėniuose. Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad potvynių grėsmė apima didžiules teritorijas, dešimtis tūkstančių gyventojų ir gali kainuoti šaliai šimtus milijonų eurų. Dabar šią riziką galima pamatyti labai aiškiai – interaktyviuose potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose.
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė išsamų įrankį, kuriame detaliai atvaizduojamos teritorijos, galinčios būti užlietos tiek dėl sniego tirpsmo, tiek dėl liūčių ar pakrantės vandens kilimo. Tai nėra teoriniai scenarijai – tai realios vietos, realūs namai, realus turtas ir realūs žmonės.
Kas iš tikrųjų parodyta žemėlapiuose
Interaktyviame įrankyje pateikti atskiri žemėlapiai skirtingiems potvynių tipams: sniego tirpsmo sukeltiems potvyniams, intensyvių liūčių sukeltiems užtvindymams ir priekrantės teritorijų užliejimui. Be to, kiekvienas scenarijus vertinamas pagal skirtingą tikimybę – nuo dažnesnių iki itin retų, bet itin pavojingų ekstremalių potvynių.
Svarbu tai, kad žemėlapiuose vertinama ne tik pati grėsmė, bet ir potvynių rizika gyventojams bei ekonominei ir ūkinei veiklai. Tai leidžia suprasti ne tik „kur gali būti vanduo“, bet ir kur pasekmės būtų skaudžiausios – kur būtų apgadintas turtas, infrastruktūra, verslas ar kilusi aplinkos tarša.
Skaičiai, kurie verčia sunerimti
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, potvyniai Lietuvoje kelia riziką apie 28 tūkst. hektarų miestų ir gyvenviečių teritorijų. Tai ne pavienės pievos ar užmiesčio plotai – tai gyvenamosios zonos. Užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. žmonių, kuriems potvynis gali reikšti ne tik laikiną nepatogumą, bet ir realią grėsmę turtui bei saugumui.
Dar įspūdingesnis skaičius – vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai Lietuvoje galėtų viršyti 250 mln. eurų. Tai apima ne tik sugadintus namus ar automobilius, bet ir sutrikdytą susisiekimą, užterštą aplinką, infrastruktūros remontą ir ilgalaikes ekonomines pasekmes.
Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai fiksuojami 54 upėse, taip pat Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėse. Kitaip tariant, tai nacionalinio masto problema, o ne kelių savivaldybių rūpestis.
Kas pasikeitė: sniegas nebėra pagrindinis kaltininkas
Hidrologijos specialistai pabrėžia vieną itin svarbų aspektą: potvynių pobūdis Lietuvoje keičiasi. Jei anksčiau pagrindinis pavojus buvo siejamas su pavasariniu sniego tirpsmu, šiandien vis didesnę įtaką daro intensyvios liūtys.
Didėjantis kritulių kiekis ir jų intensyvumas lemia, kad staigūs lietaus poplūdžiai gali kilti bet kuriuo metų laiku, ne tik pavasarį. Tokie potvyniai dažnai būna sunkiau prognozuojami ir gali per trumpą laiką padaryti didelę žalą.
Prognozuojama, kad ateityje liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problema Lietuvoje niekur nedings – priešingai, ji taps vis aktualesnė.
Kodėl šie žemėlapiai svarbūs kiekvienam
Interaktyvūs žemėlapiai skirti ne tik specialistams ar institucijoms. Gyventojai gali pasitikrinti, ar jų namai patenka į potvynių rizikos zoną, o verslas – įvertinti, ar planuojama veikla nėra vykdoma teritorijoje, kurioje potvyniai gali sukelti rimtų nuostolių.
Pagal šiuos duomenis rengiami potvynių rizikos valdymo planai, taip pat teritorijų planavimo dokumentai, kurie turėtų padėti išvengti klaidų ateityje. Tinkamai suplanuota veikla gali reikšti išvengtą žalą, o netinkamai – katastrofinius padarinius.
Be to, žemėlapiai padeda apsisaugoti nuo galimos aplinkos taršos, kai užtvindomi pavojingi objektai ar teršalai patenka į vandenį.
Ataskaita, kuri parodo visą paveikslą
Kartu su žemėlapiais Aplinkos apsaugos agentūros specialistai parengė ir 2018–2024 metų Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo peržiūros ir atnaujinimo ataskaitą. Joje pateikiama pastarųjų metų potvynių Lietuvoje apžvalga, įvardijamos teritorijos, kuriose rizika yra didžiausia, vertinama užtvankų rizika, apžvelgiamos jau įgyvendintos ir planuojamos potvynių riziką mažinančios priemonės.
Tai aiškus signalas, kad potvyniai Lietuvoje nėra atsitiktiniai reiškiniai – tai sisteminė problema, kuriai reikia nuolatinio dėmesio ir realių sprendimų.
Kur visa tai pamatyti
Susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais galima Aplinkos apsaugos agentūros Vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje. Ekspertai ragina tai padaryti jau dabar, nelaukiant, kol vanduo pasieks slenkstį.
