Atrodo įprasta situacija: diena baigėsi, grįžote namo, norisi pagaliau susitvarkyti lentyną, prisukti spintelę, pasistumdyti baldus, gal net „tik pusvalanduką“ pasigręžti sieną. Tačiau būtent čia daugelis ir įklimpsta – triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose galioja visiems, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, o ramybės laikas prasideda ne tada, kai jums atrodo „dar anksti“, o tada, kai nustatyta teisės aktuose. Ir jis prasideda anksčiau, nei dažnas spėja.
Triukšmas pagal paros laiką skirstomas į tris aiškias dalis. Dienos metas laikomas nuo 7:00 iki 19:00. Vakaro metas – nuo 19:00 iki 22:00, kai triukšmauti negalima. Nakties metas – nuo 22:00 iki 7:00, tai ramybės laikas, kai draudžiama triukšmauti, vykdyti remonto ar statybos darbus. Kitaip tariant, darbo dienomis nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto jau patenkate į laiką, kai bet koks triukšmas gali tapti pažeidimu, o savaitgaliais riba dar griežtesnė – nuo 17:00 vakaro iki 9:00 ryto.
Kada galima triukšmauti, o kada jau geriau net nepradėti
Šitas klausimas dažniausiai „iššauna“ tada, kai kieme pradeda zvimbti grąžtas, laiptinėje atsiranda pjūklas arba kai kaimynas sugalvoja, kad 20:30 dar ne naktis, todėl „muziką galima“. Taisyklės triukšmo laiką apibrėžia labai aiškiai: dieną nuo 7 iki 19 val. triukšmo tolerancija didesnė, bet vos tik prasideda vakaras (19–22 val.), triukšmauti negalima, o nuo 22 iki 7 val. įsijungia ramybės metas, kai draudžiama triukšmauti bei vykdyti remonto ar statybos darbus.
Svarbu suvokti ir tai, kad savivaldybės papildomai nustato konkretesnius statybos triukšmo grafikus. Pavyzdžiui, Vilniuje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 30-1454 1 punktu nustatė, jog leidžiamas statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje darbo dienomis yra 7–19 val., o poilsio ir švenčių dienomis – 9–17 val. Tai praktiškai reiškia, kad Vilniuje statybos triukšmo „langas“ darbo dienomis baigiasi lygiai 19:00, o savaitgaliais – 17:00. Ir jei kažkas „dar tik truputį“ gręžia 19:30, formaliai jau patenka į laiką, kai triukšmauti negalima.
Mieste yra triukšmas, kuris draudžiamas net tada, kai atrodo „čia tik smulkmena“
Triukšmo prevencijos taisyklės mieste apima ne tik remontus ar statybas. Viešosiose vietose draudžiama skleisti garsinę reklamą laikinosiose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose, taip pat transporto priemonėse, jei tai trikdo viešąją tvarką ir viešąją rimtį. Kitaip tariant, „garsiai reklamuoju, nes taip patraukliau“ logika neveikia, jei aplinkiniams tai tampa viešosios rimties trikdymu.
Dar griežčiau reglamentuojama mobili garsinė reklama, skirta renginiams organizuoti. Ji negali būti naudojama didesniu nei 80 dBA garsumu. Be to, nustatyti konkretūs laiko apribojimai: tokia garsinė reklama negali būti skleidžiama nuo 13:00 iki 15:00 ir nuo 20:00 iki 10:00. Praktikoje konkrečios reklamos skleidimo valandos ir maršrutas nustatomi Savivaldybės vykdomosios institucijos išduotame leidime, tačiau pats principas aiškus – yra paros langai, kai tokia veikla laikoma netoleruotina.
Taisyklės paliečia ir transportą: draudžiama transporto priemonėse naudoti garsinius aparatus taip, kad aplinkoje jų skleidžiamas triukšmas viršytų 50 dBA dydį ir trikdytų viešąją rimtį. Išimtis taikoma tik specializuotam ir viešajam transportui. Taigi, jei automobilis tampa „važiuojančia kolonėle“ ir aplinkiniams tai virsta triukšmo problema, tai jau ne skonio, o taisyklių klausimas.
Mechanizmai, krovos darbai ir pirotechnika: čia ribos ypač aiškios
Yra triukšmo rūšys, kurios dažniausiai sukelia konfliktus būtent dėl „atrodė, kad galima“. Darbo dienomis nuo 22:00 iki 7:00 bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22:00 iki 9:00 draudžiama lauko sąlygomis naudoti mechanizmus ir kitą techniką, kuri sukelia dirginimą. Išimtis numatyta gatvių ir šaligatvių valymo mechanizmams, kitai technikai ir tiems atvejams, kai priemonės reikalingos avarijoms likviduoti. Kitaip tariant, kasdienė „triukšminga technika lauke“ šiame laiko intervale neturėtų būti naudojama, jei ji trikdo gyventojų rimtį.
Tuo pačiu laiko režimu – darbo dienomis nuo 22:00 iki 7:00 ir poilsio bei švenčių dienomis nuo 22:00 iki 9:00 – draudžiama vykdyti prekių pristatymo ir krovos darbus prekybos įstaigose, kurios įsikūrusios arčiau nei 100 metrų nuo gyvenamųjų namų, jeigu tai trikdo gyventojų ramybę, poilsį ar darbą. Ši nuostata pakartojama ir atskirai akcentuojama: miesto viešosiose vietose minėtomis valandomis draudžiama vykdyti triukšmą keliančius prekių pristatymo ir krovos darbus prekybos įstaigose, esančiose arčiau nei 100 m nuo gyvenamųjų namų.
Pirotechnika – dar viena sritis, kur „vienas šūvis“ gali baigtis ne švente, o nemalonumais. Nuo 22:00 iki 10:00 draudžiama naudoti pirotechnikos priemones, išskyrus valstybines švenčių dienas ir renginius, kuriems nustatyta tvarka yra išduotas Savivaldybės vykdomosios institucijos leidimas. Be to, civilinės pirotechnikos priemonių naudojimas ribojamas ir vietos prasme: negalima jų naudoti arčiau kaip 75 m nuo gydymo ir švietimo įstaigų, šarvojimo patalpų ir miesto prekyviečių. Individualiose valdose civilinę pirotechniką draudžiama naudoti žodžiu nesuderinus su besiribojančių valdų savininkais (gyventojais). Ir galiausiai taisyklė, kuri skamba trumpai, bet apima viską: visą parą draudžiama trikdyti viešąją rimtį.
Kur kreiptis, kai triukšmas peržengia ribas, ir kas laukia pažeidėjų
Jei statybos, remonto ar montavimo darbų triukšmas yra labai didelis, siūloma kreiptis dėl triukšmo išmatavimo į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė taikoma pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą – 48 straipsnį („Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas“). Nurodytas baudos dydis – nuo 50 iki 300 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – nuo 280 iki 600 eurų. Kitaip tariant, „pirmą kartą praslydau“ gali kainuoti, o „kartojasi“ kainuoja dar skaudžiau.
Čia svarbi ir pareiga planuojantiems darbus: triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pateikti Savivaldybės vykdomajai institucijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Kitaip sakant, „pradėsiu rytoj, ką čia pranešinėti“ požiūris gali virsti formaliu pažeidimu.
Statybų triukšmui nustatyti atskiri režimai ir papildomos sąlygos
Gyvenamosiose teritorijose darbo dienomis statybos darbai leidžiami dienos ir vakaro metu nuo 7:00 iki 22:00, o poilsio dienomis (šeštadieniais ir sekmadieniais) – dienos metu nuo 7:00 iki 19:00. Tačiau atsiranda dar griežtesnės sąlygos, kai kalbama apie vietas, esančias arčiau jautrių objektų.
Gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kai statybos darbai vykdomi arčiau nei 300 m atstumu iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų – švietimo ir ugdymo įstaigų, bibliotekų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų – darbo dienomis statybos darbai leidžiami dienos metu nuo 8:00 iki 19:00, o šeštadieniais – dienos metu nuo 10:00 iki 19:00. Be to, vykdant statybos darbus nuo 13:00 iki 15:00 turi būti užtikrinta, kad nebūtų viršijami Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir higienos normoje HN 33:2011 („Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“) nustatyti triukšmo rodiklių ribiniai dydžiai. Tai reiškia, kad net leidžiamu laiku yra atkarpų, kai reikalavimai tampa dar jautresni.
Gyvenamosiose patalpose, gyvenamosiose teritorijose ir gyvenamosios paskirties valdose darbo dienomis vakaro metu nuo 19:00 iki 21:00, o sekmadieniais dienos metu nuo 10:00 iki 19:00, užtikrinant, kad nuo 13:00 iki 15:00 nebūtų viršijami triukšmo rodiklių ribiniai dydžiai, darbai leidžiami tik turint visų besiribojančių patalpų, valdų savininkų (gyventojų) sutikimus. Kitaip tariant, vien „man taip patogiau“ čia nepakanka – reikalinga kaimynystės valia ir aiškus ribų laikymasis.
Ramybės laikas ir triukšmo valandos nėra „gražus prašymas“ – tai taisyklių rėmai, kurie galioja visiems. Daugiausia konfliktų kyla tada, kai žmonės remiasi nuojauta, o ne nustatytomis valandomis: vienam atrodo, kad 20 val. dar anksti, kitam – kad savaitgalį iki pietų galima viskas, trečiam – kad pristatymas prie parduotuvės „juk būtinas“. Tačiau taisyklės šiuose taškuose kalba aiškiai: vakaras ir naktis yra skirti rimčiai, o triukšminga veikla turi savo konkretų laiką, vietą ir atsakomybę.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
