Trumpai:
- Kada: Naktį iš kovo 28 d. (šeštadienio) į kovo 29 d. (sekmadienį).
- Kaip: 3:00 val. ryto rodykles suksime viena valanda į priekį (iki 4:00 val.).
- Pasekmė: Miegosime valanda trumpiau, bet vakarai bus šviesesni.
- Diskusija: ES vis dar nesutaria dėl laiko sukiojimo atsisakymo, nors medikai įspėja apie žalą sveikatai.
Nors už lango dar žiemiški orai, pavasaris nenumaldomai artėja, o kartu su juo – ir kasmetinė prievolė, kurią vieni keikia, o kiti ignoruoja. Šiemet perėjimas prie vasaros laiko įvyks anksčiau nei pernai, tad svarbu nepražiopsoti datos, kad sekmadienio rytą neatsibustumėte „praeityje“.
Tiksli data: viena naktimi anksčiau
Europoje vasaros laiko įvedimas nėra pririštas prie konkrečios kalendorinės datos – jis visada vyksta paskutinį kovo sekmadienį.
2026 metais kalendorius susidėliojo taip, kad laikrodžius suksime kovo 28–29 d. naktį (iš šeštadienio į sekmadienį). Palyginimui, 2025 m. tai darėme parą vėliau – naktį iš kovo 29 į 30 d.
Ką daryti?
Procedūra standartinė, bet skausminga miegaliams:
- Laikrodžius reikia pasukti viena valanda į priekį.
- Oficialiai laikas keičiamas 3:00 val. ryto (Lietuvos laiku), rodykles perstumant į 4:00 val.
Tai reiškia liūdną žinią – miegosime viena valanda trumpiau. Tačiau yra ir šviesioji pusė: vakarai taps ilgesni, ir po darbo galėsime ilgiau džiaugtis dienos šviesa.
Kodėl vis dar tai darome?
Laiko sukiojimą reglamentuoja ES direktyva, galiojanti nuo 2001 metų. Pagrindinis jos tikslas anuomet buvo energijos taupymas – geriau išnaudojant natūralią šviesą, mažiau elektros sunaudojama apšvietimui.
Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad energijos sutaupymas yra minimalus, o žala žmonių sveikatai – reali. Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis laiko kaitaliojimas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį (cirkadinį ritmą), o tai gali lemti miego sutrikimus, nuotaikų kaitą ir net padidintą infarktų riziką pirmosiomis dienomis po pokyčio.
Ar tai kada nors baigsis?
Diskusijos dėl laiko sukiojimo atsisakymo Europos Sąjungoje verda jau nuo 2018 metų, kai viešose konsultacijose dauguma gyventojų pasisakė UŽ pokyčių panaikinimą.
Deja, politinis sprendimas vis atidėliojamas. Šalys narės nesutaria, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasilikti kaip nuolatinį, todėl kol kas gyvename pagal seną tvarką.
Verta pastebėti, kad vis daugiau pasaulio valstybių atsisako šios praktikos. Šiuo metu laikrodžius sukioja tik apie 40 proc. pasaulio šalių. Vasaros laiko jau atsisakė tokios valstybės kaip Kinija, Japonija, Indija, Turkija, Brazilija ir Rusija.
Tad kol kas – pasižymėkite kalendoriuje kovo 29-ąją ir pasiruoškite šiek tiek trumpesniam sekmadienio miegui. Ar pritariate laiko sukiojimui, ar norėtumėte, kad liktų vienas nuolatinis laikas?
