Jei atsidarę sausio mėnesio šildymo sąskaitą pasijutote lyg gavę šaltą dušą, jūs ne vieni. Smarkiai išaugusios sumos šokiravo daugelį, tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius atskleidžia dar liūdnesnę statistiką: skaudžiausiai finansinė našta užgulė ne didmiesčių, o mažųjų savivaldybių gyventojų pečius.
Geografinė neteisybė: kur šildymas brangiausias?
Nors įprasta manyti, kad gyvenimas didmiesčiuose yra brangesnis, šildymo kainų žemėlapis rodo atvirkščią vaizdą. V. Lukoševičius LRT radijui patvirtino, kad didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai rekordinės sąskaitos pasieks tokių miestų kaip Biržai, Kelmė, Lazdijai ar Kazlų Rūda gyventojus. Čia šilumos kaina gali būti net apie du kartus didesnė nei didžiuosiuose ar vidutinio dydžio miestuose. Tai lemia mažesnis vartotojų skaičius ir specifinės kuro kainos regionuose.
Tuo tarpu didžiųjų miestų lenktynėse lyderio poziciją – deja, ne gerąja prasme – užima Kaunas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, būtent laikinosios sostinės gyventojai sausį mokėjo brangiausiai, o vasarį prognozuojamas dar didesnis augimas. Tuo tarpu mažiausiomis sąskaitomis tarp didmiesčių džiaugiasi šiauliečiai, ir tai lemia ne šiltesnis oras, o tiesiog žemesnė šilumos kaina Saulės mieste.
Tobula audra: šaltis plius mokesčiai
Kodėl sąskaitos būtent dabar šovė į viršų? Atsakymas slypi „tobuloje audroje“, kurią sukūrė gamta ir mokesčių politika. Visų pirma – elementari fizika. Dėl paspaudusio šaltuko ir temperatūrų kritimo, lyginant su gruodžiu ar praėjusių metų sausiu, šilumos suvartojimas išaugo drastiškai – net apie 60–70 procentų. Daugiau sudeginamo kuro automatiškai reiškia didesnę eilutę sąskaitoje.
Antrasis smūgis piniginėms – politinis sprendimas. Nuo sausio mėnesio nebeliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui. Vietoje anksčiau taikyto lengvatinio 9 proc. tarifo, dabar gyventojams tenka mokėti standartinį 21 proc. PVM. Vien šis mokestinis pasikeitimas sąskaitas vidutiniškai išaugino nuo 8 iki 22 eurų, priklausomai nuo būsto ploto ir suvartojimo.
Nerenovuotų namų drama
Skaičiai kalba patys už save ir dar kartą primena renovacijos svarbą. Skaičiuojama, kad standartinio 60 kv. metrų ploto buto gyventojai naujos statybos namuose už sausį gaus apie 70 eurų sąskaitą. Tuo tarpu gyvenantys tokio paties dydžio, bet sename nerenovuotame daugiabutyje, pinigines turės patuštinti beveik trigubai daugiau – sąskaitos čia siekia apie 187 eurus. Renovuotų senos statybos namų gyventojai balansuoja ties viduriu – apie 113 eurų.
Matydama augančią įtampą, premjerė Inga Ruginienė bando raminti visuomenę. Ji pabrėžia, kad gyventojai, kuriems šildymo išlaidos tampa nepakeliama našta, neturėtų pamiršti apie galimybę pasinaudoti valstybės kompensacijomis. Visgi, žiūrint į vasario prognozes, panašu, kad sausio sąskaitos tebuvo įžanga į dar brangesnį žiemos finalą.
Šaltiniai: Delfi, Gemini, LRT
