Diskusijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip teoriniai svarstymai Seimo koridoriuose, staiga tapo realia grėsme tūkstančiams smulkiųjų verslų. Prabilus apie galimą verslo formų „supaprastinimą“ ir mažųjų bendrijų atsisakymą, verslo bendruomenėje kilo rimtas nerimas – ne dėl pavadinimų, o dėl išlikimo. Įspėjama, kad tokia reforma galėtų ne tik sužlugdyti dalį smulkaus verslo, bet ir skaudžiai smogti pačiai valstybei, kuri netektų didžiulių mokesčių pajamų ir matytų augantį nedarbą.
Kaip skelbia LRT, Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstoma kurti darbo grupę, kuri vertintų Lietuvoje veikiančių verslo formų įvairovę ir siūlytų ją mažinti. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas viešai kalba, kad verslo formų Lietuvoje esą per daug, o tokia įvairovė sudaro sąlygas piktnaudžiauti. Jo teigimu, „natūraliai“ pakaktų trijų formų – individualios veiklos, uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės. Tokiu atveju mažosios bendrijos, kuriomis šiandien naudojasi dešimtys tūkstančių smulkiųjų verslininkų, tiesiog išnyktų.
Regionams tai būtų smūgis, ne reforma
Smulkiojo verslo atstovai perspėja: mažoji bendrija nėra mokesčių slėpimo schema, o viena lanksčiausių ir aiškiausių formų žmonėms, dirbantiems patiems sau. Būtent todėl po pastarųjų mokesčių pakeitimų, kai individuali veikla tapo brangesnė, MB steigimas išaugo – tai natūrali adaptacija, o ne piktnaudžiavimas. Pasak verslo asociacijų, panaikinus šią formą, dalis veiklų tiesiog nebeturėtų kur „tilpti“.
Mažosios parduotuvės, kirpyklos, grožio paslaugos, kavinės, šeimos restoranai, amatininkai, smulkūs remonto ir paslaugų verslai – tai tie sektoriai, kurie dažniausiai neturi finansinių rezervų tapti UAB, samdyti buhalterius, mokėti didesnius administracinius kaštus ir prisiimti sudėtingesnę struktūrą. Regionuose tai reikštų ne pertvarką, o uždarymus. Kartu – ir darbo vietų nykimą.
Valstybė rizikuoja likti be pajamų
Paradoksalu, tačiau reforma, kuri pristatoma kaip kovos su piktnaudžiavimu priemonė, gali turėti priešingą efektą. Užsidarius tūkstančiams smulkių įmonių, valstybė ne tik negaus daugiau mokesčių, bet jų neteks. Nebeliks pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, „Sodros“ įmokų, PVM. Žmonės, netekę galimybės legaliai dirbti sau priimtina forma, bus stumiami arba į individualią veiklą su didesne mokestine našta, arba į šešėlį. Tai reikštų didesnes socialines išlaidas, augantį nedarbą ir mažėjantį regionų gyvybingumą.
Net dalis ekspertų, pasisakančių už mokesčių sistemos supaprastinimą, pripažįsta, kad problema slypi ne pačioje mažosios bendrijos formoje, o mokesčių paskatų sistemoje. Kitaip tariant, sprendžiamos būtų pasekmės, o ne priežastys. Naikinant MB, administraciniai kaštai smulkiajam verslui tik augtų, o veiklos efektyvumas – mažėtų.
Reformos kaina gali būti per didelė
Diskusijos dėl verslo formų ateities tik prasideda, tačiau jau dabar aišku viena: kalbama ne apie techninį teisinį pakeitimą, o apie sprendimą, galintį iš esmės perbraižyti smulkiojo verslo žemėlapį Lietuvoje. Jei mažosios bendrijos būtų panaikintos, daliai verslų tai reikštų ne „perėjimą prie kitos formos“, o veiklos pabaigą.
Tai būtų smūgis ne tik verslininkams, bet ir pačiai valstybei – mažiau darbo vietų, mažiau mokesčių, daugiau socialinių problemų. Klausimas lieka atviras: ar siekdama „tvarkos“, Lietuva nerizikuoja prarasti to, kas sudaro jos ekonomikos pagrindą.
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2826203/prakalbus-apie-mazuju-bendriju-naikinima-verslas-sunerimo-dalis-liktu-be-darbo
