Kol diskusijos apie būsimas pensijas Lietuvoje vis dar kelia daugiau nerimo nei aiškumo, finansų rinkoje tyliai įvyksta svarbus pokytis. Nuo sausio 21-osios „Luminor“ klientams atveriamas naujas III pakopos pensijų fondas „Luminor ateitis akcijų index“, kuris orientuotas į vieną aiškią idėją – ilgą laiką ir augimą be sudėtingų sprendimų. Tai signalas tiems, kurie supranta: senatvės finansinis saugumas vis dažniau tampa asmenine, o ne valstybine atsakomybe.
Naujasis fondas paremtas pasyvaus investavimo modeliu – jis nesiekia „nugalėti rinkos“, o ją atkartoti. Tai reiškia, kad investicijos nukreipiamos ne į pavienes, subjektyviai atrinktas bendroves, bet į visą pasaulio akcijų rinką per indeksą. Pasak „Vytenis Lapinskas“, toks sprendimas skirtas žmonėms, kurie nori paprasto, skaidraus ir prognozuojamo kelio į ilgalaikį kapitalo augimą, ypač jei iki pensijos dar likę daug metų.
Šis požiūris turi ir apčiuopiamą finansinį privalumą – mažesnius kaštus. Fondo valdymo mokestis siekia 0,49 proc., t. y. yra toks pats kaip ir „Luminor“ II pakopos pensijų fonduose. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent kaštai dažnai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių galutinį rezultatą.
Nuo obligacijų iki akcijų – pasirinkimas pagal riziką
„Luminor ateitis akcijų index“ papildo jau egzistuojančią banko pensijų fondų liniją, kuri leidžia rinktis skirtingą rizikos lygį. Nuo konservatyvių sprendimų, orientuotų į obligacijas, iki fondų, visiškai investuojančių į akcijas, klientai gali prisitaikyti strategiją prie savo amžiaus, pajamų ir tolerancijos svyravimams. Taip pat atsiranda galimybė derinti kelis fondus tarpusavyje ir formuoti individualų portfelį.
Aktyvus ar pasyvus valdymas – amžinas klausimas
Finansų rinkose nėra vieno teisingo atsakymo, kuris investavimo stilius geresnis. Aktyviai valdomuose fonduose sprendimus priima profesionalūs valdytojai, bandantys išnaudoti rinkos ciklus ir atrasti pelningesnes kryptis. Tačiau toks kelias dažnai reiškia didesnius mokesčius ir riziką, kad rezultatas vis tiek nesugebės aplenkti bendros rinkos.
Pasyvus modelis, kuriuo remiasi naujasis fondas, atsisako prognozių ir emocijų. Jis seka pasaulio akcijų indeksą, apimantį apie 3000 bendrovių iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių, taip išskaidydamas riziką ir sumažindamas pavienių sprendimų įtaką galutinei grąžai.
Kodėl trečia pakopa tampa neišvengiama
Ekspertai vis garsiau kalba apie realybę, su kuria susidurs dabartiniai dirbantieji. Prognozuojama, kad vien „Sodros“ pensija ateityje gali sudaryti vos apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Net ir kaupiant II pakopoje, šis rodiklis dažniausiai pakyla tik iki 50–60 proc. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad norint senatvėje išlaikyti įprastą gyvenimo lygį, reikėtų pasiekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.
Būtent čia atsiranda III pakopos svarba. Ji leidžia kaupti lanksčiau, pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis ir planuoti finansinę ateitį be griežtų apribojimų. Išlaikius investiciją ne trumpiau kaip penkerius metus ir lėšas atsiimant likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensinio amžiaus, kapitalo prieaugis nėra apmokestinamas.
Žinutė aiški: kas pradeda galvoti apie pensiją tik artėjant jos amžiui, dažniausiai jau būna pavėlavęs. „Luminor“ naujas III pakopos fondas – tai dar vienas ženklas, kad atsakomybė už ateities pajamas vis labiau persikelia į paties žmogaus rankas.
