2026 m. sausis daugeliui Lietuvos gyventojų tapo mėnesiu, kurį norėtųsi kuo greičiau pamiršti. Į pašto dėžutes ir elektronines paskyras atkeliavusios šildymo sąskaitos kai kuriuos privertė trinti akis – sumos išaugo iki neregėtų aukštumų. Nors didmiesčių gyventojai taip pat pajuto smūgį, didžiausia našta teko mažosioms šalies savivaldybėms, kur šilumos kainos jau seniai lenkia šalies vidurkį.
Mažos savivaldybės – didžiausių sąskaitų epicentras
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad sausio mėnesį didžiausios šildymo sąskaitos fiksuotos ne sostinėje ar kituose didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Pasak jo, tokiose vietovėse kaip Biržai, Kelmė, Lazdijai ar Kazlų Rūda šilumos kaina yra maždaug du kartus didesnė nei didžiuosiuose ar vidutinio dydžio miestuose, todėl ir galutinės sąskaitos gyventojams tapo itin skausmingos.
Kaunas brangiausias, Šiauliai – išimtis
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad tarp didžiųjų miestų sausį didžiausios šildymo sąskaitos buvo Kaune, o vasarį jos, prognozuojama, dar labiau augs. Tuo metu Šiauliuose gyventojai mokėjo mažiausiai, tačiau, kaip pabrėžia šilumos tiekėjų atstovai, tai lėmė ne švelnesni orai, o mažesnė šilumos kaina šiame mieste.
Rekordiniai šalčiai ir panaikinta PVM lengvata
Sausio sąskaitų šuolį lėmė ne vienas veiksnys. Visų pirma – neįprastai šalti orai. Lyginant su praėjusių metų sausiu ar su gruodžiu, šilumos suvartojimas išaugo net 60–70 procentų. Tai, pasak V. Lukoševičiaus, yra elementari fizika: kuo šalčiau, tuo daugiau energijos reikia patalpoms šildyti.
Situaciją dar labiau apsunkino nuo sausio panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui. Vietoje iki tol taikyto 9 proc. PVM pradėtas skaičiuoti standartinis 21 proc. tarifas, kuris automatiškai padidino galutines sąskaitas visiems vartotojams.
Kiek teko mokėti gyventojams?
Skaičiavimai rodo, kad naujos statybos, apie 60 kvadratinių metrų ploto bute šildymo sąskaita už sausį galėjo siekti apie 70 eurų. Tokios pat kvadratūros bute senos statybos, bet renovuotame name, suma išaugo iki maždaug 113 eurų, o nerenovuotuose daugiabučiuose – net iki 187 eurų. Vien dėl panaikintos PVM lengvatos sąskaitos vidutiniškai padidėjo dar 8–22 eurais, priklausomai nuo būsto tipo ir suvartotos šilumos kiekio.
Gyventojams siūlomos kompensacijos, bet nerimas išlieka
Augančias sąskaitas komentavusi premjerė Inga Ruginienė priminė, kad dalis gyventojų gali kreiptis dėl valstybės teikiamų kompensacijų už šildymą. Vis dėlto daugelis žmonių pripažįsta, jog net ir su kompensacijomis finansinė našta tampa sunkiai pakeliama, ypač mažesnėse savivaldybėse, kur atlyginimai dažnai nesiveja augančių energijos kainų.
Energetikos ekspertai įspėja, kad jei šalti orai užsitęs, o energijos kainos išliks aukštos, panašios sąskaitos gali tapti ne išimtimi, o nauja realybe.
