Pažadas apie lengvus pinigus ir ramesnę senatvę dar kartą virto finansiniu košmaru. Palangoje 62 metų vyras, patikėjęs nepažįstamų asmenų siūlytomis „investicijomis“, neteko 6730 eurų. Schema – klasikinė, pasekmės – skaudžios, o istorija – pavojingai atpažįstama.
Į Palangos policiją vyras kreipėsi trečiadienį, vasario 11 dieną. Pareiškime nurodė tapęs apgavikų taikiniu ir patyręs finansinių nuostolių. Anot nukentėjusiojo, viskas prasidėjo nuo viliojančių pasiūlymų uždirbti: investicijos, papildomi pajamų šaltiniai, greita grąža. Kontaktai – rusakalbiai asmenys, metodai – įtikinami, spaudimas – nuoseklus.
Per maždaug tris mėnesius vyras investavo asmenines santaupas ir išbandė kitus jam pasiūlytus būdus „didinti kapitalą“. Rezultatas – prarasti 6730 eurų. Kaip tiksliai buvo vykdomas pinigų išviliojimas, teisėsauga kol kas nedetalizuoja, tačiau aplinkybės leidžia daryti vieną išvadą: tikėtina, kad nukentėjusysis pats perdavė jautrią informaciją.
Įtariama, jog apgavikai galėjo gauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Tokiais atvejais scenarijus dažniausiai kartojasi – aukai pasiūloma „pagalba investuojant“, paprašoma patvirtinti veiksmus, o galiausiai atveriamos durys į banko sąskaitą.
Palangos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo.
Pavojinga tendencija, kuri nesitraukia
Tai ne pavienis incidentas, o dalis platesnės bangos. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje fiksuojama auganti investicinių sukčiavimų statistika. Taikiniai dažnai pasirenkami strategiškai – vyresnio amžiaus žmonės, turintys santaupų ir natūralų lūkestį jas „įdarbinti“.
Psichologinis spaudimas tokiose schemose – esminis ginklas. Sukčiai kuria pasitikėjimo iliuziją, demonstruoja tariamus pelno grafikus, pasitelkia „konsultantų“ vaidmenis ir manipuliuoja baime praleisti progą. Auka įtraukiama palaipsniui – nuo mažų sumų iki reikšmingų pervedimų.
