Lietuvos gyventojus pasiekė dar viena itin įžūli ir pavojinga sukčiavimo schema, kuri apgaulingai prisidengia policijos vardu. Į elektroninius paštus masiškai siunčiami melagingi laiškai, kuriuose adresatai kaltinami neva padarę šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir raginami skubiai sumokėti baudą. Laiškai suformuluoti taip įtikinamai, kad net budrūs žmonės akimirką suabejoja – ar tai tikrai ne oficialus pranešimas.
Sukčiai naudojasi baime ir skuba. Laiške nurodoma konkreti data, kelio ruožas, „užfiksuotas“ greitis ir net išsamiai išvardijamos baudos pagal pažeidimo dydį. Skaitant susidaro įspūdis, kad tekstas parengtas tikro pareigūno – pateikiami realistiškai atrodantys skaičiai, formuluotės, pasirašoma tariamu Kauno kelių policijos tyrėjo vardu. Tačiau viena detalė išduoda viską: raginimas „sumokėti baudą“ paspaudus nuorodą arba paskambinus nurodytu numeriu.
Policija informacijos apie baudas el. paštu nesiunčia – tai svarbiausias signalas
Teisėsaugos institucijos ne kartą pabrėžė: policija už Kelių eismo taisyklių pažeidimus el. laiškų nesiunčia. Oficialūs pranešimai pateikiami per patikimas valstybines sistemas – VMI, registruotus laiškus arba e. pristatymo platformą. Jokie „e. banko“ adresai, telefonai ar skubūs raginimai neatitinka realios praktikos.
Šioje schemoje ypač pavojinga tai, kad naudojamas gerai žinomo banko pavadinimas. Nuorodos vizualiai primena oficialius puslapius, tačiau veda į suklastotas svetaines, kuriose prašoma suvesti prisijungimo duomenis. Vos tai padarius, sukčiai perima sąskaitos kontrolę ir pinigai dingsta per kelias minutes.
Kodėl ši schema veikia taip efektyviai
Ekspertai pažymi, kad tokie laiškai taikosi į emocijas. Didžiulis neva viršytas greitis, grėsmė prarasti teisę vairuoti, didelės baudos – visa tai sukelia stresą ir skatina veikti neapgalvotai. Žmogus ne tik spaudžia nuorodą, bet ir pats ieško būdo „greitai susitvarkyti problemą“, kol dar neprasidėjo rimtesnės pasekmės.
Dar viena gudrybė – realistiška kalba. Laiškuose nėra akivaizdžių gramatinių klaidų, naudojami tikroviški terminai, net pareigūno pareigos skamba įtikinamai. Tai nėra primityvus sukčiavimas – tai profesionaliai parengta apgaulė.
Ką daryti gavus tokį laišką
Svarbiausia – nereaguoti impulsyviai. Jokiu būdu nespausti nuorodų, neskambinti nurodytais numeriais ir neatsakyti į laišką. Tokius pranešimus būtina laikyti melagingais ir apie juos informuoti policiją arba Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Jei kyla abejonių dėl galimo pažeidimo, informaciją reikia tikrinti tik per oficialias institucijų svetaines ar tiesiogiai susisiekiant su policija, naudojant viešai skelbiamus kontaktus.
Specialistai perspėja: ši sukčiavimo banga tik stiprėja, o laiškai tampa vis labiau įtikinami. Vienas neatsargus paspaudimas gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir mėnesius streso bandant atgauti prarastas lėšas. Jei gavote tokį el. laišką – tai ne bauda, o spąstai.
