Kol kai kurios Europos valstybės jau prieš metus paspaudė stabdį, Lietuvoje ši praktika vis dar laikoma „norma“. Kelių ir šaligatvių barstymas druska, kuris Vokietijoje laikomas rimta aplinkosaugos problema ir daug kur yra draudžiamas, mūsų miestuose ir kiemuose naudojamas masiškai – dažnai net nesusimąstant apie pasekmes. Aplinkosaugininkai perspėja: tai ne patogus sprendimas, o lėtas, bet nuoseklus smūgis gamtai, infrastruktūrai ir net žmonių sveikatai.
Vokietijoje privačių asmenų ir įmonių kelių druskos naudojimas jau kelerius metus griežtai ribojamas arba visiškai draudžiamas. Kai kuriose žemėse druską gali barstyti tik savivaldybių tarnybos ir tik išimtiniais atvejais. Priežastis paprasta – žala, kurią ši medžiaga daro aplinkai, laikoma neproporcinga jos teikiamai naudai. Net ir tada, kai dėl ekstremalaus apledėjimo Berlyne buvo trumpam leista druską naudoti plačiau, aplinkosaugininkai sprendimą apskundė teisme ir laimėjo. Draudimas buvo grąžintas.
Lietuvoje – visiška priešingybė
Lietuvoje vaizdas visiškai kitoks. Druska pilama ne tik pagrindinėse gatvėse, bet ir daugiabučių kiemuose, privačiuose įvažiavimuose, šaligatviuose, kartais net ant vos apšalusios dangos. Šis sprendimas tapo automatiniu – greitu, pigių sąnaudų reikalaujančiu, bet ilgalaikes pasekmes slepiančiu įpročiu.
Aplinkos specialistai ne kartą atkreipė dėmesį, kad tokia praktika ilgainiui sunaikina miesto želdinius, pažeidžia medžių ir krūmų šaknų sistemas, užteršia dirvožemį ir gruntinius vandenis. Druska kaupiasi ne vieną sezoną, o jos poveikis dažnai išryškėja tik po kelerių metų – nudžiūvusiais medžiais, plikais žolynais ir „neaiškios kilmės“ augalų žūtimi.
Kenkia ne tik gamtai, bet ir miestams
Druska daro žalą ne tik augalams. Ji ardo betoną, akmenines dangas, laiptus, pastatų pamatus, spartina automobilių koroziją. Vokietijoje būtent šie argumentai buvo vieni svarbiausių, priimant sprendimą riboti jos naudojimą. Skaičiuota, kad trumpalaikė nauda neatsveria ilgalaikių remonto ir aplinkos atkūrimo kaštų.
Gyvūnų gerovės specialistai taip pat įspėja – druska sukelia skausmą gyvūnų letenoms, gali patekti į organizmą ir sukelti apsinuodijimą. Tai problema, kuri žiemą kasmet paliečia tūkstančius augintinių, tačiau dažnai lieka nepastebėta.
Kodėl Vokietija pasakė „stop“
Vokietijos aplinkosaugininkai druską vadina „rimta ekologine grėsme“, kurios poveikis yra sisteminis. Būtent dėl to daugelis savivaldybių ten skatina alternatyvas – smėlį, žvyrą ar specialius mišinius, kurie mažiau kenkia aplinkai. Taip, jie nėra tobuli, bet laikomi mažesne blogybe nei masinis druskos pylimas.
Teismų sprendimai Vokietijoje aiškiai parodė kryptį: saugumas svarbus, bet jis negali būti pasiektas gamtos sąskaita bet kokia kaina. Ši logika kol kas sunkiai skinasi kelią Lietuvoje.
Klausimas, kurio dar nenorime sau užduoti
Kiekviena žiema Lietuvoje atneša tą patį scenarijų – balti šaligatviai, apsnigti kiemai ir druska, pilama „dėl viso pikto“. Tačiau vis garsiau keliama abejonė, ar tai iš tiesų neišvengiama. Vokietijos pavyzdys rodo, kad galima rinktis kitą kelią – sudėtingesnį, reikalaujantį daugiau planavimo, bet mažiau naikinantį aplinką.
Kol kas Lietuvoje šis klausimas lieka atviras. Tačiau akivaizdu viena: tai, kas šiandien atrodo kaip patogus sprendimas, rytoj gali virsti labai brangiu gamtos ir miestų nuosprendžiu.
