Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau mokslininkų bendruomenėje ši frazė jau kurį laiką kelia diskusijų. Nauja plataus masto Oklando universiteto tyrėjų analizė į šį ginčą įneša aiškumo: sveikam suaugusiajam pusryčių praleidimas nepakenkia smegenų veiklai. Rezultatai skatina iš naujo įvertinti populiarius patarimus, kuriuos daugelis yra girdėję nuo vaikystės.
Žurnale „Psychological Bulletin“ publikuotoje metaanalizėje išnagrinėti daugiau nei 70 tyrimų duomenys, apimantys daugiau nei 3000 suaugusiųjų, kurie susilaikė nuo maisto nuo 8 iki 24 valandų. Tai reiškia ne tik rytinio valgymo praleidimą, bet ir trumpalaikį badavimą, kuris šiandien populiarus tarp tų, kurie taiko protarpinio badavimo principus.
Kognityviniai gebėjimai išlieka stabilūs – net ir be pusryčių
Tyrėjai nustatė, kad trumpalaikis badavimas neturi reikšmingo poveikio dėmesiui, atminčiai ar mąstymo spartai. Žmonės, kurie ryte nieko nevalgė, atliko tas pačias užduotis taip pat gerai, kaip ir tie, kurie laikėsi įprasto mitybos ritmo.
Smegenų veiklos stabilumas paaiškinamas paprastu, bet efektyviu fiziologiniu mechanizmu: kai organizmas negauna energijos iš maisto, jis gana greitai pereina prie vidinių atsargų – pirmiausia riebalų skilimo metu susidarančių ketoninių kūnų. Šie junginiai tampa alternatyviu energijos šaltiniu, kurį smegenys puikiai naudoja.
Kitaip tariant, sveiko žmogaus kūnas turi natūralią apsaugos sistemą, užtikrinančią, kad trumpas nevalgymo tarpas nesutrikdys pažinimo procesų.
Kur baigiasi mokslo įžvalgos ir prasideda ribos?
Nors išvados tvirtos, tyrėjai akcentuoja, kad jos taikomos tik sveikiems suaugusiesiems. Kai kurios žmonių grupės be reguliaraus maisto gali susidurti su energijos balanso problemomis, o jų smegenys jautresnės gliukozės svyravimams.
Pusryčių nereikėtų praleisti:
- vaikams ir paaugliams – jų smegenys intensyviai vystosi,
- žmonėms, sergantiems diabetu,
- nėščiosioms,
- vyresnio amžiaus asmenims.
Šių grupių energijos poreikis ir metabolizmo ypatumai skiriasi nuo sveikų suaugusiųjų, todėl trumpalaikis badavimas jiems nėra tinkamas pasirinkimas.
Ką tai reiškia kasdieniame gyvenime?
Pusryčių klausimas seniai virto taisykle, kurią kartais priimame nebeatsakingai. Naujoji analizė siunčia aiškią žinutę: jeigu esate sveikas suaugęs žmogus ir rytais nejaučiate poreikio valgyti, galite ramiai laikytis tokio ritmo – jūsų smegenys dėl to nenukenčia.
Tuo pačiu tyrimas nepabrėžia, kad pusryčiai būtų nenaudingi. Tai tiesiog nėra visiems privalomas ritualas. Kai kuriems jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, kitiems suteikia sotumo jausmą ar pagerina nuotaiką. Mityba visada turi būti pritaikyta žmogaus gyvenimo būdui, poreikiams ir savijautai.
Svarbiausia – individualus pasirinkimas
Ši metaanalizė patvirtina idėją, kad mityba nėra vien universali taisyklių sistema. Ji primena, jog kūnas yra lankstus ir geba prisitaikyti, o žmogaus savijauta gali būti toks pat patikimas rodiklis kaip ir skaičiai laboratorijoje.
Pusryčiai gali būti puikus dienos startas, bet jie nebūtinai yra gyvybiškai reikalingi. Sveikam suaugusiajam sprendimas valgyti ar nevalgyti ryte yra ne drausmės klausimas, o individualus pasirinkimas, kurį lemia gyvenimo ritmas, fiziologija ir vidiniai poreikiai.
Tai dar viena proga atsikratyti senų stereotipų ir pažvelgti į mitybą per lankstumo, o ne privalomų taisyklių prizmę.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
