Kas bent kartą bandė laikyti bulves bute iki pavasario, žino tą patį scenarijų: atrodo, dar toli iki sodinimo sezono, o gumbai jau pradeda leisti ilgas baltas atžalas, minkštėja, kai kurios bulvės ima pūti, atsiranda kvapas, o virtuvės kampas virsta nuolatine „rūšiavimo zona“. Blogiausia tai, kad problema pasikartoja net tada, kai bulvės laikomos tvarkingai ir, rodos, tinkamai. Tačiau iš tiesų čia viską nulemia ne brangūs konteineriai ar gudrūs chemikalai, o dvi labai aiškios sąlygos: tinkama temperatūra ir oro cirkuliacija. Laikantis jų, bulves galima išlaikyti iki pavasario net gyvenant daugiabutyje – be daigų, be puvinio ir be šiukšlių.
Lietuvoje bulvės vis dar yra viena dažniausiai sandėliuojamų daržovių: žmonės jas perka maišais, atsiveža iš sodybų, kai kas pasilieka sodinimui, kai kas – tiesiog žiemai. Tačiau buto sąlygos bulvėms nėra natūrali aplinka. Rūsyje jos „miega“, o šiltame bute jos „atsibunda“. Ir būtent todėl bulvės ima dygti ne pavasarį, o gerokai anksčiau.
Pirmoji sąlyga – temperatūra: bulvės dygsta ne dėl blogos sėkmės, o dėl šilumos
Pagrindinė bulvių dygimo priežastis yra per šilta laikymo vieta. Kai temperatūra laikosi virš +7…+8 °C, gumbai pamažu pradeda aktyvuoti vegetaciją – kitaip tariant, jie gauna signalą, kad „laikas augti“. Daugiabučiuose tai ypač dažna problema, nes virtuvėje, sandėliuke ar prie radiatoriaus šiluma laikosi pastovi.
Tuo tarpu optimalus bulvių laikymas žiemą – +2…+6 °C. Tai toks temperatūros intervalas, kuriame:
- gumbai nepūva,
- nedygsta,
- išlieka tvirti,
- nesusitraukia ir neminkštėja.
Kita kraštutinė klaida – laikymas per šaltoje vietoje. Jei bulvės laikomos ten, kur temperatūra nukrenta žemiau nulio, jos gali pašalti. O pašalusios bulvės dažnai tampa vandeningos, saldžios, greičiau genda, o sodinimui jos apskritai tampa prastos.
Todėl svarbiausia ne „šaltai“, o stabiliai vėsiai.
Lietuviškomis sąlygomis geriausiai tinka:
- vėsiausias buto kampas, toliau nuo radiatorių,
- įstiklinta lodžija (tik jei ten temperatūra nesvyruoja staigiai ir nenukrenta į minusą),
- vėsesnė sandėliuko zona, jei ji nėra šildoma.
Svarbiausia – neleisti bulvėms „gyventi“ ten, kur šilta.
Antroji sąlyga – ventiliacija: bulvės kvėpuoja, ir tai turi pasekmes
Kita labai dažna klaida – bulvės sudedamos į sandarius plastikinius maišus, dėžes be oro ar net uždarus konteinerius. Atrodo patogu: tvarkinga, niekas nesimėto, nėra purvo. Tačiau tokiu būdu sukuriama ideali terpė puviniui.
Bulvės kvėpuoja, jos išskiria drėgmę, o jei oras nejudės – pradės kauptis kondensatas. O kai atsiranda drėgmė be ventiliacijos, prasideda dėsninga grandinė: šlampa – minkštėja – pūva.
Todėl geriausias sprendimas bute yra:
- popieriniai maišai, kurie praleidžia orą,
- dėžės su skylėmis,
- medinė dėžė arba plastikinė dėžė su ventiliacinėmis angomis,
- gumbai pridengti audiniu, o ne sandariai uždaryti.
Tai paprasta, bet efektyvu: oras cirkuliuoja, drėgmė nesikaupia, bulvės išlieka sausos.
Kodėl „jokių šiukšlių“ – visiškai realu
Žmonės dažnai galvoja, kad bulvių laikymas namuose neišvengiamai bus netvarkingas: maišai plyšta, kažkur pabėga žemės, reikia perrūšiuoti, pusę išmesti. Tačiau būtent laikantis temperatūros ir ventiliacijos taisyklių, tas „šiukšlių“ scenarijus dingsta.
Kai bulvės neperkaista ir nedrėksta:
- jos nedygsta,
- mažiau genda,
- nereikia nuolat išmesti „netikėtai supuvusių“,
- nebūna kvapo,
- nereikia papildomų vienkartinių plastikinių maišų keitimo.
Maža detalė, kuri daro milžinišką skirtumą: bulvių rūšiavimas prieš sandėliavimą
Dar viena taisyklė, kuri atrodo smulkmena, bet praktiškai išgelbėja visą maišą: prieš laikant bulves, būtina jas apžiūrėti.
Pakanka vieno pažeisto, įtrūkusio ar pradėjusio pūti gumbelio, kad:
- drėgmė pradėtų plisti,
- pelėsis persimestų,
- gedimas prasidėtų grandininiu būdu.
Todėl verta atskirti viską, kas:
- sumušta,
- įpjauta,
- minkšta,
- su dėmėmis,
- su pažeista odele.
Tokias bulves geriausia sunaudoti pirmiausia, o laikymui palikti tik tvirtas ir sveikas.
Kai laikotės dviejų sąlygų – +2…+6 °C ir normalios oro cirkuliacijos – bulvės išlieka ramybės būsenoje. Tai ir yra visas triukas. Ne chemija, ne brangūs konteineriai, o teisingas režimas. Ir tada iki pavasario jos iš tikrųjų „neišdygsta“, o jūsų butas lieka švarus – be nemalonių staigmenų ir be nuolatinių atliekų.
