Datulių sirupas sparčiai užkariavo sveikos mitybos lentynas. Etiketės žada natūralumą, socialiniai tinklai – mažiau kaltės jausmo, o pirkėjai tiki radę išsigelbėjimą nuo baltojo cukraus. Tačiau ar šis tamsus, karamelinio skonio skystis iš tiesų yra geresnis pasirinkimas, ar tik gudriai pervadintas cukrus?
Datulių sirupas gaminamas iš virtų ir presuotų datulių, o gautas ekstraktas tirštinamas iki sirupo konsistencijos. Skamba nekaltai, netgi „arti gamtos“. Tačiau skaičiai greitai grąžina į realybę: šimte gramų produkto slypi maždaug 65–75 gramai cukraus. Likusią dalį sudaro vanduo ir pėdsakiniai mineralų kiekiai, tokie menki, kad jų įtaka mitybos balansui praktiškai nereikšminga. Taip, tai mažiau nei kristaliniame cukruje, bet skirtumas – ne revoliucinis.
Kalorijų frontas taip pat ne toks įspūdingas, kaip norėtųsi tikėti. Stalo cukrus suteikia apie 400 kilokalorijų 100 gramų, datulių sirupas – apie 310. Skirtumas egzistuoja, tačiau jis tampa reikšmingas tik tuo atveju, jei sirupo naudojama mažiau. Praktikoje tai dažnai virsta saviapgaule: „natūralu“ psichologiškai leidžia pilti dosniau, o energinė vertė tyliai grįžta į tas pačias vėžes.
Organizmui skirtumo beveik nėra
Nors datulių sirupas turi kiek žemesnį glikeminį indeksą nei baltasis cukrus, fiziologinis scenarijus išlieka pažįstamas. Suvartotas cukrus pakelia gliukozės kiekį kraujyje, suaktyvina insulino atsaką, o energijos šuolis dažnai baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Lėtesnis cukraus patekimas į kraują gali atrodyti kaip pranašumas, tačiau realus poveikis sotumui ar metabolinei apkrovai dažniausiai nėra toks didelis, kad keistų žaidimo taisykles.
Mažiau perdirbtas ≠ sveikas
Vienas dažniausių argumentų datulių sirupo naudai – mažesnis perdirbimo laipsnis. Iš tiesų, jis nėra rafinuojamas iki baltų kristalų, kaip cukrus iš runkelių ar cukranendrių. Tačiau mažesnė technologinė intervencija automatiškai nesukuria „sveikatos produkto“. Galutinis rezultatas vis tiek yra koncentruotas cukraus šaltinis, kurio poveikis organizmui artimas bet kuriam kitam saldikliui.
Sveikatos pažadai, kurie subliūkšta
Datulės natūraliai turi skaidulų, mineralų ir tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų. Problema ta, kad perdirbant į sirupą didžioji dalis šių komponentų prarandama arba lieka tik simboliniais kiekiais. Ypač svarbios maistinės skaidulos, siejamos su žarnyno sveikata, sirupe beveik neaptinkamos. Dar daugiau – jame esanti fruktozė jautresniems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą.
Kalbant apie imunitetą ar „raminantį poveikį“, situacija panaši. Mikroelementų ir aminorūgščių koncentracijos per mažos, kad turėtų apčiuopiamą fiziologinį efektą. Tai labiau rinkodariniai naratyvai nei moksliškai pagrįsti pažadai.
Kur slypi tikroji vertė
Datulių sirupas turi savo vietą – kaip skonio akcentas. Jis suteikia sodresnį aromatą nei cukrus, puikiai tinka desertams ar padažams, o intensyvesnis saldumas kartais leidžia naudoti mažesnį kiekį. Tačiau sveikatos prasme jis nėra stebuklas. Tai ne supermaistas ir ne „cukraus priešnuodis“, o tiesiog kita saldinimo forma.
Galutinė išvada paprasta ir nepatogi: svarbiausia ne tai, kuo saldinate, o kiek cukraus apskritai suvartojate. Net „natūralus“ cukrus išlieka cukrumi – su ta pačia metaboline logika ir tomis pačiomis pasekmėmis, jei vartojamas be saiko.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/gesundheit-fitness/dattelsirup-im-check-ist-er-wirklich-gesuender-als-haushaltszucker_4df97a28-6f88-4c99-8e98-2718902d71ca.html
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
