Kiek kartų per pastarąjį mėnesį jūsų šeima pusryčiams valgė dešreles? Daugeliui šie produktai yra nuolatiniai svečiai ant stalo. Jie asocijuojasi su patogumu, greitu paruošimu ir vaikystės skoniais. Tačiau kodėl tarp mitybos specialistų vyksta karštos diskusijos apie šiuos gaminius ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?
Kas iš tikrųjų slypi viduje
Dešrelės yra itin perdirbtas maisto produktas. Jos gaminamos naudojant daugybę ingredientų ir technologinių procesų. Jose dažnai yra ne tik mėsos, bet ir prieskonių, krakmolo, skonio stipriklių, dažiklių, konservantų ir kitų priedų, kurie leidžia produktą ilgai laikyti ir išsaugoti patrauklią išvaizdą.
Pagrindiniai komponentai, keliantys specialistų susirūpinimą:
- Didelis druskos (natrio) kiekis – 100 gramų dešrelių gali būti 1,5–2,5 gramo druskos. Per didelis druskos vartojimas didina hipertenzijos, širdies ir inkstų ligų riziką.
- Sotieji riebalai ir transriebalai – šie riebalai gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, sukelti aterosklerozę ir padidinti širdies priepuolio riziką. Dažnai gamybai naudojami žemos kokybės gyvūniniai ir augaliniai riebalai.
- Nitritai ir nitratai (E250, E251) – šios medžiagos padeda išlaikyti ryškią spalvą ir apsaugo nuo mikrobų. Tačiau skrandyje arba kaitinant jos gali sudaryti nitrozaminus – junginius su kancerogeniniu potencialu.
- Cukrus (dekstrozė, sirupai) – naudojamas skoniui subalansuoti, tačiau didina 2 tipo diabeto išsivystymo riziką.
- Maisto priedai ir emulsikliai – nauji tyrimai rodo, kad kai kurie iš jų veikia žarnyno mikrobiotą ir gali skatinti uždegimą.
Kodėl pavojus ne visada matomas
Reguliarus perdirbtos mėsos (dešrų, dešrainių, paštetų, šaltų mėsos gaminių) vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad valgant apie 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną (maždaug vieną nedidelę dešrelę), kolorektalinio vėžio rizika padidėja 18%. EPIC tyrimas ir kitos apžvalgos taip pat parodė, kad tarp žmonių, dažnai vartojančių tokį maistą, daugėja širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir nutukimo atvejų.
„Saugi” porcija: egzistuoja ar ne?
Šiandien mokslas nekalba apie visiškai saugią perdirbtos mėsos dozę. Tai ypač aktualu kalbant apie nitrozaminus ir vėžio riziką – net nedideli, bet reguliarūs kiekiai laikui bėgant didina riziką.
Pasaulinės organizacijos, įskaitant PSO, pabrėžia, kad geriausias pasirinkimas – kuo labiau sumažinti tokių produktų vartojimą suaugusiųjų ir vaikų mityboje.
Kita vertus, šiuolaikinis požiūris į mitybą pripažįsta, kad griežtumas gali sukelti vidinę įtampą ir kaltės jausmą. Laikantis sveikos mitybos principų, nedidelė dešrelių porcija kartą per savaitę ar rečiau vargu ar reikšmingai pakeis situaciją. Tačiau tai neturėtų tapti įpročiu.
Kaip sumažinti riziką
Paprastų veiksmų, padedančių tiems, kurie nėra pasirengę visiškai atsisakyti šių produktų:
- Atidžiai skaitykite etiketes: rinkitės produktus su minimaliu ingredientų skaičiumi, dideliu mėsos kiekiu (daugiau nei 80%), mažesniu druskos kiekiu ir be skonio stipriklių ar dažiklių. Virtos dešrelės paprastai geresnės nei rūkytos.
- Venkite perkepimo: nekepkite dešrelių, kol jos taps traškios – tai skatina kenksmingų junginių susidarymą. Geriau jas virti arba garinti.
- Derinkite su daržovėmis: valgykite dešreles su daržovėmis ir žolelėmis, kuriose gausu vitamino C. Tai padeda iš dalies neutralizuoti žalingą nitritų poveikį.
- Ieškokite alternatyvų: naminės dešrelės iš mėsos be priedų, kepta vištiena, kalakutiena ar jautiena, ankštinių daržovių, žuvies ar daržovių paplotėliai bus skanesni ir sveikesni pasirinkimai.
Psichologinis aspektas
Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir reikšminga mūsų tradicijų, susitikimų ir nuotaikos dalis. Jei apribojimai tampa pernelyg griežti, kyla persivalgymo pavojus, padidėja nerimas dėl maisto.
Psichologai pataria laikytis 80/20 principo: 80% raciono sudaro sveikas maistas, o 20% paliekama mažiems nukrypimams. Svarbiausia – sąmoningumas, mėgavimasis kiekvienu patiekalu be savęs kaltinimo.
Išvada
Dešrelės ir dešrainiai yra produktai, į kuriuos reikia žiūrėti atsargiai. Stenkitės juos vartoti retai, nedideliais kiekiais ir subalansuotos mitybos kontekste. Skaitykite etiketes, rinkitės kokybiškesnius produktus ir papildykite patiekalus daržovėmis. Vertingiausias indėlis į sveikatą – sistemingas požiūris ir saikingumas, o ne griežti draudimai.
Ši informacija skirta tik švietimo tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Prieš keisdami mitybą, ypač jei turite sveikatos problemų, konsultuokitės su gydytoju ar dietologu.
