💡 Svarbiausios įžvalgos
- Nutri-Score skirtas supaprastinti pasirinkimus, bet realių parduotuvių tyrimai rodo beveik nulinį poveikį — pirkinių maistinė vertė pagerėja vos apie 2,5 proc.
- Algoritmas pernelyg supaprastintas: vertinami tik makro rodikliai (riebalai, cukrus, baltymai), ignoruojami vitaminai, mineralai ir antioksidantai, todėl sveiki riebalai (pvz., alyvuogių aliejus) gali būti pažymėti prastai, o stipriai perdirbti produktai gauti aukštus įvertinimus.
- Išvada — Nutri-Score gali būti naudingas orientyras, bet ne visagalis; nepasitikėkite aklai, skaitykite ingredientų sąrašą ir vertinkite produktą pagal sudėtį bei kontekstą.
Parduotuvių lentynose vis dažniau matome produktus, pažymėtus spalvinga skale nuo žalios „A“ iki raudonos „E“. Sistema „Nutri-Score“ atsirado su kilniu tikslu – supaprastinti mitybą ir padėti kovoti su nutukimu. Tačiau naujausios mokslinės apžvalgos atskleidžia niūrią realybę: šis spalvų kodas ne tik nekeičia mūsų pirkimo įpročių, bet ir dažnai iškraipo tiesą apie tai, kas yra sveika.
Teoriškai viskas skambėjo puikiai: pažiūri į pakuotę, matai žalią „A“ ar „B“ ir dedi į krepšelį, manydamas, kad rūpiniesi sveikata. Tačiau realybė, pasak mokslininkų, yra visai kitokia. Atlikus tyrimus realiose parduotuvėse (o ne laboratorijose), paaiškėjo, kad „Nutri-Score“ sistemos poveikis pirkėjų pasirinkimams yra beveik nulinis.
Duomenys rodo, kad vadovaujantis šiomis etiketėmis, pirkinių krepšelio maistinė vertė pagerėja vos 2,5 proc. Tai statistinė paklaida, rodanti, kad sistema realybėje neveikia taip, kaip tikėtasi.
Kodėl sistema klysta? Didžioji „akloji zona“
Didžiausia problema slypi pačiame algoritme, kuris skaičiuoja balus. Jis yra pernelyg supaprastintas ir ignoruoja visą maisto produktų sudėtingumą.
Mato tik „makro“, bet ne „mikro“
Algoritmas vertina tik pagrindinius skaičius: riebalus, cukrų, baltymus. Tačiau jis visiškai ignoruoja vitaminus, mineralus ir polifenolius (antioksidantus).
- Rezultatas: Produktas gali būti tuščias kalorijų rinkinys be jokių vitaminų, bet gauti gerą įvertinimą tik todėl, kad jame mažai riebalų.
Bausmė už riebalus – net ir sveikus
„Nutri-Score“ baudžia produktus už bendrą riebalų kiekį, neskirstydamas jų į „gerus“ ir „blogus“.
- Pavyzdys: Kokybiškas ypač tyras alyvuogių aliejus – Viduržemio jūros dietos pagrindas ir sveikatos šaltinis – dažnai gauna prastą įvertinimą (C ar D), nes yra riebus. Tuo tarpu „dietiniai“ gėrimai gali gauti A.
Paradoksas: perdirbtas šlamštmaistas su „A“ raide
Granados universiteto mokslininkai atliko tyrimą su kakava, kuris puikiai iliustruoja sistemos absurdiškumą.
- Natūrali kakava, kurioje gausu antioksidantų ir bioaktyvių medžiagų, sistemoje dažnai gauna žemą balą (C arba D).
- Tuo tarpu itin perdirbti kakavos gėrimai (kuriuose pilna priedų) gali gauti aukštą įvertinimą (net A arba B).
Kaip tai įmanoma? Maisto pramonės milžinai išmoko „nulaužti“ sistemą. Jie tiesiog šiek tiek pakoreguoja receptūrą – prideda sintetinio pluošto ar sumažina cukraus kiekį (pakeisdami jį saldikliais), ir produktas staiga tampa „sveikas“ pagal „Nutri-Score“ standartus, nors išlieka chemiškai perdirbtu maistu.
Išvada: sveikata netelpa į vieną raidę
Mokslo bendruomenė pripažįsta, kad „Nutri-Score“ yra naudinga, bet pernelyg primityvi priemonė. Bandant sudėtingą mitybos mokslą sutalpinti į vieną raidę, prarandami esminiai niuansai.
Nors sistema nuolat tobulinama (bandoma geriau vertinti riešutus, aliejus ir bausti perdirbtus produktus), vartotojams patariama išlikti budriems.
- Nepasitikėkite aklai: Žalia „A“ raidė ant perdirbto batonėlio nereiškia, kad jis sveikesnis už natūralius riešutus ar aliejų, pažymėtą „C“.
- Skaitykite sudėtį: Geriausias būdas įvertinti produktą – ne spalvota raidė, o ingredientų sąrašas kitoje pakuotės pusėje.
Šaltinis: https://www.consumer.es/alimentacion/nutri-score-carro-compra-mas-saludable
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
