Maisto atitirpinimas daugeliui atrodo smulkmena – produktas ištraukiamas iš šaldiklio, paliekamas ant stalo ir po kelių valandų jau keliauja į keptuvę. Tačiau maisto saugos specialistai perspėja: būtent šiame etape daroma viena pavojingiausių virtuvės klaidų, galinčių sukelti sunkų apsinuodijimą maistu.
Netinkamai atitirpinant mėsą, žuvį ar pusgaminius, sudaromos idealios sąlygos daugintis pavojingoms bakterijoms – salmonelėms, listerijoms ar E. coli. Jų sukelti negalavimai gali baigtis ne tik virškinimo sutrikimais, bet ir hospitalizacija, ypač vaikams, senjorams ir nusilpusią imuninę sistemą turintiems žmonėms.
Kodėl atitirpinimas ant stalo yra pavojingas?
Maisto saugos ekspertai primena vadinamąją „pavojingą zoną“ – temperatūrų intervalą nuo maždaug 5 iki 60 laipsnių Celsijaus. Būtent šiame diapazone bakterijos dauginasi sparčiausiai.
Kai užšaldyta mėsa ar paukštiena paliekama atitirpti kambario temperatūroje, jos paviršius labai greitai patenka į šią zoną, net jei vidus dar lieka sušalęs. Per kelias valandas bakterijų kiekis gali išaugti tiek, kad net kruopštus terminis apdorojimas ne visada garantuoja saugumą.
Specialistai pabrėžia: tai viena dažniausių buitinių apsinuodijimų maistu priežasčių.
Saugiausi būdai atitirpinti maistą
Šaldytuve
Tai laikoma saugiausiu ir patikimiausiu metodu. Maistas lėtai atitirpsta esant žemai, stabiliai temperatūrai, kuri stabdo bakterijų dauginimąsi. Nedidelė žuvies ar mėsos porcija gali atitirpti per 6–8 valandas, o visa višta ar didesnis gabalas – per parą ar ilgiau. Svarbu produktą laikyti inde, kad tirpstantys skysčiai nepatektų ant kitų maisto produktų.
Šaltame vandenyje
Tai greitesnė, bet vis dar saugi alternatyva. Maistą būtina įdėti į sandarų maišelį ir panardinti į šaltą vandenį. Vandenį rekomenduojama keisti kas pusvalandį. Mažesni gabalai taip atitirpsta per maždaug valandą, didesni – per kelias valandas. Šiuo būdu atitirpintą maistą būtina ruošti iš karto.
Mikrobangų krosnelėje
Atitirpinimas mikrobangėje gali būti patogus, tačiau reikalauja ypatingo atsargumo. Netolygus kaitinimas gali lemti, kad vienos vietos jau pradeda kepti, o kitos dar lieka sušalusios. Specialistai pataria naudoti tik atitirpinimo režimą ir maistą gaminti iš karto po procedūros.
Ką daryti griežtai draudžiama?
Ekspertai vieningai sutaria:
– neatitirpinkite maisto ant virtuvės stalviršio ar šalia radiatoriaus;
– nepalikite atitirpinto maisto ilgą laiką stovėti;
– nešaldykite pakartotinai žalio maisto, jei jis jau buvo visiškai atitirpęs;
– neleiskite žaliems produktams liestis su jau paruoštu maistu.
Taip pat svarbu laikytis higienos – plauti rankas, peilius, pjaustymo lenteles ir darbo paviršius, kad būtų išvengta kryžminės taršos.
Maža klaida – didelės pasekmės
Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atitirpinimas nėra tik techninė smulkmena. Tai esminė grandis, nuo kurios priklauso ne tik patiekalo skonis ar tekstūra, bet ir šeimos sveikata.
Tinkamai planuojant maisto ruošimą ir renkantis saugius atitirpinimo būdus, galima išvengti apsinuodijimų, sumažinti maisto švaistymą ir užtikrinti, kad kasdieniai patiekalai būtų ne tik skanūs, bet ir saugūs.
