Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad kasdieniai mitybos pasirinkimai gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir tam, kaip greitai sensta mūsų organizmas. Naujas Londono Karaliaus koledžo (King’s College London) tyrimas rodo, kad viena kakavoje esanti medžiaga – teobrominas – gali būti susijusi su jaunesniu biologiniu amžiumi. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Aging“.
Šis atradimas ypač aktualus ir Lietuvoje, kur juodasis šokoladas bei kakavos produktai yra lengvai prieinami ir plačiai vartojami.
Kas yra teobrominas ir kur jo randama?
Teobrominas – tai natūralus augalinis junginys, priklausantis purino alkaloidų grupei. Jis daugiausia randamas kakavoje, todėl jo nemažai yra juodajame šokolade, kakavos milteliuose ir kai kuriuose kakavos pagrindu pagamintuose desertuose.
Būtent teobrominas suteikia juodajam šokoladui būdingą kartumą. Skirtingai nei kofeinas, jis veikia švelniau – nestimuliuoja taip stipriai nervų sistemos, tačiau turi kitų įdomių savybių, kurios jau seniau siejamos su širdies ir kraujagyslių sveikata.
Ką tiksliai nustatė mokslininkai?
King’s College London tyrėjai išanalizavo daugiau nei 1600 žmonių duomenis. Jie vertino dalyvių biologinio senėjimo žymenis, remdamiesi:
- DNR cheminiais pokyčiais (vadinamais epigenetiniais žymenimis), kurie parodo, kaip greitai sensta organizmas,
- telomerų ilgiu – tai chromosomų galuose esančios apsauginės struktūros, kurios trumpėja senstant ir yra siejamos su amžiumi susijusiomis ligomis.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis teobromino kiekis kraujyje buvo susijęs su jaunesniu biologiniu amžiumi. Kitaip tariant, žmonių organizmas „elgėsi“ taip, tarsi būtų jaunesnis, nei rodo jų tikrasis amžius.
Biologinis amžius – kodėl jis svarbus?
Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio. Jei kalendorinis amžius parodo, kiek metų žmogus gyvena, biologinis atspindi, kaip gerai veikia jo organizmo sistemos – širdis, kraujagyslės, ląstelės, medžiagų apykaita.
Du to paties amžiaus žmonės gali turėti visiškai skirtingą biologinį amžių, priklausomai nuo gyvenimo būdo, mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir genetinių veiksnių.
Ar tai reiškia, kad reikia valgyti daugiau šokolado?
Mokslininkai pabrėžia – šio tyrimo rezultatai nereiškia, kad reikėtų pradėti masiškai vartoti šokoladą. Profesorė Jordana Bell, viena iš tyrimo autorių, akcentuoja, kad svarbiausia yra suprasti mechanizmus, kaip kasdieniai maisto produktai veikia organizmą.
Kitaip tariant, kalbama ne apie saldumynų perteklių, o apie saikingą, sąmoningą mitybą. Juodasis šokoladas, kuriame yra didelis kakavos kiekis ir mažai pridėtinio cukraus, gali būti viena iš sveikesnių alternatyvų desertams.
Kuo tai aktualu Lietuvai?
Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi sveika mityba, biologiniu amžiumi, ilgaamžiškumu ir lėtiniu uždegimu. Juodasis šokoladas, kakavos milteliai ar produktai su dideliu kakavos kiekiu yra lengvai prieinami ir palyginti nebrangūs.
Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo didesnis kakavos procentas ir kuo mažiau cukraus, tuo didesnė tikimybė gauti naudingų junginių, įskaitant teobrominą.
Kokia galima papildoma nauda?
Ankstesni tyrimai teobrominą jau siejo su:
- mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika,
- geresne kraujagyslių funkcija,
- švelniu teigiamu poveikiu nuotaikai.
King’s College London mokslininkai planuoja toliau tirti, kodėl teobrominas gali turėti tokį poveikį biologiniam senėjimui ir ar jis gali būti panaudotas prevencinėje medicinoje.
Ką svarbu prisiminti?
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, tai nėra „stebuklinga formulė nuo senėjimo“. Biologinį amžių lemia daugybė veiksnių – fizinis aktyvumas, miegas, streso lygis, rūkymas, alkoholis ir bendra mitybos kokybė.
Tačiau šis tyrimas dar kartą parodo, kad net ir kasdieniai, iš pirmo žvilgsnio paprasti produktai gali turėti netikėtą, mokslu pagrįstą poveikį mūsų organizmui.
Šaltinis: https://tech.wp.pl/mozesz-ja-jesc-bez-obaw-spowalnia-starzenie,7231390778198976a
