Kai galvojame apie klimato krizę, dažniausiai įsivaizduojame alinančias karščio bangas, sausras ar potvynius. Tačiau mokslininkai perspėja apie tylią grėsmę, kuri jau dabar keičia tai, ką valgome. Dėl sutrikusio azoto ciklo mūsų maistas praranda baltymus, o didesnis derlius tampa apgaulingas.
Naujausi tyrimai rodo, kad klimato kaita ne tik veikia orus, bet ir fundamentaliai keičia dirvožemio cheminius procesus. Tarptautinė tyrėjų komanda, išanalizavusi kelių dešimtmečių duomenis, nustatė, kad didėjantis anglies dioksido (CO₂) kiekis ir kylanti temperatūra trikdo azoto ciklą – procesą, kuris yra atsakingas už augalų augimą ir maistinių medžiagų kaupimą.
Azotas – gyvybės variklis, kuris stringa
Azotas yra viena svarbiausių medžiagų žemėje. Be jo augalai negali gaminti nei baltymų, nei fermentų, o be azoto neįmanomas ir stabilus derlius. Sveikoje ekosistemoje azotas nuolat juda tarp dirvožemio, augalų ir mikroorganizmų, tačiau klimato kaita šį balansą išardo.
Situacija tampa kritinė: 2024 m. CO₂ koncentracija atmosferoje pasiekė apie 424 ppm, o tai yra pusantro karto daugiau nei ikipramoninio laikotarpio lygis. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia tai, kaip augalai įsisavina statybines medžiagas.
Paradoksas: augalų daugiau, bet naudos mažiau
Vienas labiausiai klaidinančių klimato kaitos efektų yra pirminis derliaus padidėjimas. Didelis CO₂ kiekis veikia kaip trąša – jis skatina augalų augimą.
- Derliaus šuolis: Tyrimai rodo, kad svarbiausių kultūrų – kviečių, ryžių ir kukurūzų – derlius dėl padidėjusio CO₂ vidutiniškai išauga apie 20 procentų.
- Kokybės kritimas: Tačiau šis augimas turi savo kainą. Greičiau augdami augalai nespėja sukaupti pakankamai azoto, todėl baltymų koncentracija lapuose ir grūduose mažėja.
„Azoto koncentracijos sumažėjimas gali pakenkti baltymų suvartojimui su žmonių mityba“, – perspėja mokslininkai. Tai reiškia, kad nors maisto vizualiai yra daugiau, jis tampa mažiau maistingas.
Karštis ir vanduo: dvi medalio pusės
Jei CO₂ skatina augimą, tai kylanti temperatūra ir kritulių pokyčiai veikia priešingai.
- Karščio smūgis: Aukšta temperatūra ypač žalinga ariamajai žemdirbystei. Pavyzdžiui, kukurūzai sausringuose ir tropiniuose regionuose tampa itin pažeidžiami, o jų derlius drastiškai mažėja. Be to, šiluma skatina dirvožemio mikroorganizmus greičiau skaidyti organines medžiagas, išskiriant į aplinką amoniaką ir azoto oksidus, kurie teršia orą.
- Kritulių loterija: Sausuose regionuose papildomas lietus gali padidinti derlių, nes augalai geriau pasisavina azotą. Tačiau liūtys sukelia kitą problemą – jos išplauna nitratus į upes ir gruntinius vandenis, sukeldamos vandens telkinių taršą ir dumblių žydėjimą. Ilgalaikės sausros metu derlius tiesiog žlunga.
Ką daryti? Reikalingi skubūs sprendimai
Mokslininkai pabrėžia, kad azotas nėra tik žemės ūkio problema – tai klimato, maisto saugumo ir aplinkosaugos sankirta. Norint stabilizuoti situaciją, siūloma imtis kompleksinių priemonių:
- Tikslus tręšimas: Naudoti trąšas tik tada ir tiek, kiek tiksliai reikia augalams.
- Vandens valdymas: Gerinti vandens sulaikymą sausringuose regionuose.
- Sėjomaina: Auginti azotą kaupiančius augalus, kurie natūraliai praturtina dirvožemį.
Išvada
Klimato kaita keičia ne tik orų žemėlapį, bet ir mūsų maisto sudėtį. Didesnis derlius nebūtinai reiškia sotesnį pasaulį, jei tame maiste trūksta esminių statybinių medžiagų. Norint išvengti „paslėpto alkio“ ir aplinkos taršos, būtina nedelsiant integruoti žemės ūkio ir klimato apsaugos strategijas.
Šaltinis: https://smartup-news.de/wissen/klimawandel-veraendert-stickstoffkreislauf-essen-verliert-naehrstoffe/
