Pavadinimai skamba beveik vienodai, todėl daugelis juos vartoja kaip sinonimus. Tačiau tai – viena dažniausių kulinarinių klaidų. Kmynai ir kuminas nėra tas pats prieskonis, jų skonis skiriasi iš esmės, o netinkamai parinkti jie gali sugadinti patiekalą. Kada rinktis vieną, o kada – kitą, ir kodėl šis skirtumas svarbus ne tik skoniui, bet ir virškinimui?
Kmynai – europietiškos virtuvės klasika
Kmynai Europoje naudojami jau šimtmečius. Manoma, kad jie atkeliavo per Turkiją dar viduramžiais ir greitai tapo neatsiejama šiaurės ir vidurio Europos virtuvės dalimi. Jų aromatas švelnus, šiek tiek salstelėjęs, su aiškiomis krapų ir petražolių natomis bei lengvu kartumu.
Virtuvėje kmynai labiausiai vertinami dėl gebėjimo „sutramdyti“ sunkesnius patiekalus. Jie dažnai dedami į kopūstų patiekalus, sriubas, troškinius, keptą mėsą, taip pat į duoną. Ne veltui be kmynų sunku įsivaizduoti ruginę duoną ar tradicinius raugintus kopūstus. Be to, šis prieskonis naudojamas sūriams gardinti ir net stipriesiems gėrimams aromatizuoti.
Kuminas – šiltas ir intensyvus rytų skonis
Kuminas – visai kito pasaulio prieskonis. Jis dažniau sutinkamas Artimųjų Rytų, Indijos, Šiaurės Afrikos ir Lotynų Amerikos virtuvėse. Jo skonis žymiai intensyvesnis: šiltas, žemiškas, saldžiai kartus, su aiškia prieskonių nata. Šį charakterį lemia eterinis aliejus kuminaldehidas, kuris kumino aromatą daro iš karto atpažįstamą.
Kuminas idealiai tinka humusui, falafeliams, avinžirnių patiekalams, čili troškiniams, įvairiems ryžių ir ankštinių deriniams. Indijos virtuvėje jis beveik privalomas – be jo daugelis karių prarastų savo „stuburą“. Skirtingai nei kmynai, kuminas netinka subtiliems patiekalams – jis dominuoja ir reikalauja drąsesnių skonių.
Ne tik skonis: kuo naudingi organizmui?
Skirtumai nesibaigia vien virtuve. Abu prieskoniai vertinami ir dėl poveikio sveikatai, ypač virškinimui. Kmynai nuo seno laikomi vaistiniu augalu. Jie padeda mažinti pilvo pūtimą, sunkumo jausmą, spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina virškinamojo trakto gleivinės kraujotaką. Dėl šių savybių kmynai dažnai rekomenduojami po sunkesnių, riebesnių patiekalų.
Kuminas taip pat teigiamai veikia virškinimą, tačiau jo stiprybė – antioksidacinės savybės. Tyrimai rodo, kad kumine esantys junginiai gali slopinti uždegiminius procesus organizme. Dėl to jis dažnai minimas kaip naudingas prieskonis žmonėms, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, įskaitant sąnarių problemas. Nors jis nėra vaistas, reguliarus vartojimas gali prisidėti prie bendros savijautos gerinimo.
Kada kurį rinktis, kad nesuklystumėte?
Jei gaminate europietišką, tradicinį ar sunkesnį patiekalą – kopūstus, mėsą, duoną ar sūrį – rinkitės kmynus. Jie subtiliai papildo skonį ir palengvina virškinimą. Jei patiekalas atkeliavęs iš Artimųjų Rytų, Indijos ar Meksikos virtuvės, o recepte dominuoja ankštiniai, ryškūs prieskoniai ir intensyvūs aromatai – be kumino neišsiversite.
Nors pavadinimai klaidina, virtuvėje šie prieskoniai turi aiškias ribas. Jas peržengus, rezultatas gali būti ne kulinarinis atradimas, o nusivylimas.
