Daugelis naiviai tiki, kad džiovinti abrikosai tėra nekaltas saldėsis, primityvi alternatyva šviežiems vaisiams ar nuobodus močiutės kompoto ingredientas. Tačiau už patrauklios, gintarinės išvaizdos slypi brutalus pasirinkimas: arba jūs perkate galingą biologinį ginklą prieš ląstelių senėjimą bei ligas, arba savanoriškai nuodijate savo organizmą pramonine siera. Laikas nusiimti rožinius akinius ir išmokti atskirti tikrą maistą nuo pavojingos cheminės klastotės.
Klaidinanti terminologija: ką iš tiesų dedate į burną?
Pirmiausia privalome dekonstruoti prekybininkų kuriamą terminologijos chaosą, kuris masiškai klaidina vartotojus. Tai, ką jūs ištisus metus perkate kaip „džiovintus abrikosus“, yra tik viena iš apdorojimo formų – tai perpjautos vaisių puselės, iš kurių brutaliai ir negrįžtamai pašalintas kauliukas.
Jei vaisius džiovinamas visiškai nepaliestas, su visu viduje esančiu kauliuku, šis produktas techniškai vadinamas urijuku (uryuk). Tuo tarpu kaisa – tai elitinis ir retesnis variantas, kai kauliukas išspaudžiamas maksimaliai atsargiai, išlaikant vaisiaus vientisumą. Nors visų jų cheminė sudėtis yra identiška, masinei rinkai skirti ir labiausiai prieinami yra būtent perpjauti džiovinti abrikosai.
Žarnyno šepetys ir nepramušamas širdies skydas
Nesileiskite apgaunami jų susiraukšlėjusios išvaizdos – vos keli vienetai per dieną veikia kaip negailestingas žarnyno šepetys. Šiuolaikinio žmogaus mityba yra katastrofiškai skurdi maistinių skaidulų, todėl mūsų virškinimo traktas tampa lėtas ir vangus. Džiovinti abrikosai agresyviai stumia užsistovėjusį maistą, kuria idealią, gyvybingą aplinką gerosioms mikrofloros bakterijoms ir visiškai likviduoja sunkumo jausmą bei lėtinį vidurių užkietėjimą.
Šis vaisius yra tiesioginis biologinis skydas jūsų akims ir odai. Nors visi fanatiškai graužia morkas dėl beta karoteno, džiovinti abrikosai jo turi kritiškai daug. Jūsų organizmas šią medžiagą žaibiškai konvertuoja į vitaminą A, kuris veikia kaip šarvas prieš ląstelių senėjimą ir ultravioletinių spindulių sukeliamą žalą. Be to, juose esantis liuteinas brutaliai lėtina akies lęšiuko drumstėjimą ir palaiko maksimalų regėjimo aštrumą.
Širdies ir kraujagyslių sistemai tai yra nepakeičiamas inžinerinis sprendimas. Kalis ir magnis stabilizuoja širdies ritmą ir cementuoja kraujagyslių sieneles. Galingi antioksidantai – vitaminas E ir flavonoidai – negailestingai slopina oksidacinius procesus, stabdydami audinių dilimą. Moksliniai tyrimai patvirtina šokiruojantį faktą: nepaisant didelio saldumo, reguliarus jų vartojimas padeda reguliuoti angliavandenių apykaitą ir realiai sumažina antrojo tipo diabeto riziką.
Oranžinė mirtis: kaip cheminiai konservantai žudo jūsų skrandį
Tačiau čia slypi ir mirtinas pavojus, ypač diabetikams ir tiems, kurie fanatiškai seka gliukozės kiekį kraujyje. Džiovinti abrikosai yra ekstremaliai koncentruotas produktas, kuriame natūralaus cukraus kiekis yra gerokai didesnis nei šviežiuose vaisiuose. Jie privalo būti traktuojami kaip atskiras, izoliuotas patiekalas. Pora vienetų po pietų yra toleruotina norma, tačiau visas pakelis vakare – tai tiesioginis kelias į metabolinį krachą.
Tikroji prekybos centrų tamsa slepiasi sulfituose. Jei matote ryškiai oranžinius, permatomus ir riebiai švytinčius abrikosus, žinokite – jie yra gausiai apdoroti pramoniniais konservantais ir siera, kad neparuduotų ir atrodytų apetitiškai. Ši cheminė ataka jautriems ar alergiškiems žmonėms sukelia viską: nuo agresyvių odos bėrimų iki sunkių skrandžio sutrikimų. Jei jau padarėte klaidą ir nusipirkote šią oranžinę chemiją, privalote juos mažiausiai valandą mirkyti kambario temperatūros vandenyje ir kruopščiai nusausinti, kad pašalintumėte bent dalį nuodų.
Griežtos dozės taisyklės: riba tarp vaisto ir cukraus bombos
Mitybos specialistų nustatytos ribos yra drakoniškos ir nediskutuotinos. Oficialiai rekomenduojamos penkios vaisių ir daržovių porcijos per dieną reiškia, kad viena tokia porcija tėra 30 gramų. Realiame gyvenime tai yra vos 4–6 džiovinti abrikosai, priklausomai nuo jų fizinio dydžio.
Šios dozės peržengimas paverčia vaistą pavojinga cukraus bomba, kuri atneš daugiau žalos nei naudos. Juos privaloma vartoti išskirtinai tik ryte arba kaip lengvą dienos užkandį, griežtai ir be išlygų vengiant vakarinių valandų.
Kaip atpažinti klastotę ir išsaugoti derlių nuo pelėsio
Spalva yra vienintelis ir neginčijamas rodiklis, atskiriantis nuodą nuo maisto. Tikras, natūralus ir sveikas neapdorotas džiovintas abrikosas niekada nebus gražus. Jis privalo būti tamsiai rudos arba terakotos spalvos, kartais net su atstumiančiu pilkšvu atspalviu, visiškai matinis ir raukšlėtas. Tik tokiuose natūraliuose vaisiuose išlieka maksimalus vitamino A kiekis, nesugadintas jokių pramoninių dažų.
Net ir nusipirkę kokybišką produktą, galite jį lengvai sunaikinti netinkamu laikymu. Laikant sandariame inde, absoliučiai sausoje ir tamsioje vietoje, jie išgyvens iki šešių mėnesių. Masinius kiekius privaloma slėpti šaldytuve ar net užšaldyti – ekstremalus šaltis atšildžius jų skonio nepakeis.
Tačiau palikus bent menkiausią plyšį induose, abrikosai žaibiškai sugers oro drėgmę ir pasidengs nuodingu pelėsiu. Plauti juos galima tik prieš pat dedant į burną, o jei tai darote iš anksto – privalote kiekvieną vaisių brutaliai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, antraip drėgmė išprovokuos garantuotą puvimą.
