Pavasarį putinas žydi baltais žiedais, viliodamas bites ir kitus apdulkinančius vabzdžius. Vasarą ir rudenį sodą puošia intensyviai raudonos vaisių kekės. Vėsa suteikia jiems švelnesnį, saldesnį skonį ir paruošia derliui. Deja, šiais laikais putino uogas mažai kas prisimena.
Anksčiau šeimininkės mokėjo išradingai naudoti šį krūmą virtuvėje. Putino uogos buvo siejamos su rudens derliumi ir žiemos vakarais, kai rubino raudonumo uogienė suteikdavo energijos ir primindavo vasaros šilumą. Šiandien jos dažnai laikomos tik dekoratyviniu augalu, o turtingas kulinarinis potencialas pamirštamas. Vis dėlto verta atgaivinti senąsias tradicijas, nes putino uogų skonis ir aromatas gali pranokti net rūgščią aronijų uogienę.
Putino uogos yra tikras maistinių medžiagų lobynas – jose gausu vitamino C, flavonoidų ir polifenolių, kurie stiprina imunitetą, kraujagysles ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Jos turi raminamųjų, spazmolitinių ir diuretinių savybių, todėl padeda kovoti su nemiga, skausmingomis mėnesinėmis, patinimu ar hipertenzija. Tradiciškai šios uogos buvo naudojamos peršalimui ir kosuliui gydyti kaip natūrali priemonė nuo kvėpavimo takų infekcijų. Žalios uogos yra karčios ir šiek tiek toksiškos, todėl vartojamos tik perdirbtos – sultims, uogienėms ar tinktūroms.
Putino uogos vertingos ne tik virtuvėje. Paliktos ant šakų, jos žiemą tampa svarbiu paukščių maisto šaltiniu. Todėl daugelis sodininkų renkasi palikti dalį kekių ant krūmų – tai natūralus būdas paremti gamtą per šalčius.
Putino uogos virtuvėje – skonis, kuris sugrįžta
Tradiciniuose namuose putino uogos užimdavo garbingą vietą sandėliuke. Dažniausiai jos buvo naudojamos uogienėms: nuplautos ir nuvalytos uogos lėtai verdamos su cukrumi, kol įgydavo sodrų, saldžiarūgštį skonį. Tokia uogienė puikiai tiko prie šviežios duonos, pyragų ar desertų. Būdingas putino uogų aromatas buvo išskirtinis ir puikiai derėjo su kitais vaisiais.
Putino uogos taip pat buvo naudojamos sultims gaminti. Sulčiaspaude paruoštos ir išpilstytos į butelius, jos tapdavo karštų gėrimų pagrindu žiemą. Į arbatą įpiltos putino uogų sultys šildydavo ir lengvindavo peršalimo simptomus. Taip pat populiarūs buvo putino uogų kompotai, dažnai derinami su obuoliais ar kriaušėmis. Šis skonių derinys ne tik praturtindavo gėrimą, bet ir suteikdavo jam subalansuotą skonį.
Kai kurios šeimininkės putino uogas naudojo ir pikantiškuose patiekaluose. Jos buvo puikus ingredientas padažams prie keptos anties ar žąsies. Šiek tiek rūgštokas, intensyvus skonis atsverdavo riebios mėsos pobūdį ir suteikdavo patiekalui rafinuotumo. Šie receptai iki šiol padeda atkurti vaikystės skonius.
Putino uogienės receptai
Sėkmingos uogienės paslaptis – tinkamas vaisių derliaus laikas. Geriausia uogas skinti po pirmųjų šalnų, kai putino uogos praranda dalį kartumo ir tampa švelnesnės. Jei laukti nenorite, panašų efektą galima pasiekti kelioms dienoms įdėjus kekių į šaldiklį. Tai padeda išlaikyti uogų spalvą ir skonį, o uogienė tampa dar patrauklesnė.
Putino uogienė gaminama iš kilogramo uogų, pusės kilogramo cukraus, šiek tiek vandens ir želė fiksatoriaus. Lėtai verdant mišinys sutirštėja, įgauna rubino spalvą ir unikalų aromatą. Karšta uogienė supilama į stiklainius, kurie žiemą primena vasaros derlių.
Verta išbandyti ir obuolių kompoto receptą: kelios saujos putino uogų ir trys supjaustyti obuoliai užpilami vandeniu, įberiama cukraus ir verdama ant silpnos ugnies apie penkiolika minučių. Gaunamas sodrios spalvos ir gaivinančio skonio gėrimas – puikus būdas mėgautis vaisiais ne tik kaip desertų priedu, bet ir kaip atskiru vitaminų šaltiniu šaltesniais mėnesiais.
Putino uogos taip pat puikiai tinka pyragams. Jos, derinamos su traškiu pagrindu ir saldesniais vaisiais, sukuria unikalų vizualinį ir skonio efektą. Intensyviai raudonos uogos puošia kepinį, o jų rūgštumas suteikia išskirtinį skonį.
Putino auginimas sode
Putinas yra ne tik gražus, bet ir lengvai auginamas krūmas. Jis geriausiai auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje ir šiek tiek rūgščioje dirvoje. Mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas, nors gali augti ir pavėsyje, tačiau tuomet žydėjimas ir derėjimas gali būti mažiau gausūs. Geriausia sodinti jį vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo, nes vaisių prislėgtos šakos gali lūžti.
Šis krūmas pasiekia 2–4 metrų aukštį ir gerai reaguoja į genėjimą, leidžiantį suformuoti sodui tinkamą formą. Genėti reikėtų ankstyvą pavasarį arba iškart po žydėjimo, kad nesusilpnėtų žiedai ir vaisiai ateityje. Putinas puikiai tinka gyvatvorėms, natūralistinėms gėlynų sienoms ar kaip pavienis augalas vejoje.
Putinas nėra itin jautrus ligoms ir kenkėjams, todėl tinka ir pradedantiesiems sodininkams. Vis dėlto sausros metu jį reikia laistyti, ypač auginant saulėtoje vietoje. Norint gausaus derliaus, dirvą galima praturtinti kompostu ar organinėmis trąšomis.
Šaltinis: https://kobieta.wp.pl/s/fajny-ogrod/bije-aronie-na-glowe-ten-owoc-znaly-juz-nasze-babcie-7192704874035329a
