Jei kada nors kepėte vaflius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo gražūs, bet vos pakelti nuo lėkštės tampa minkšti lyg drėgnas rankšluostis, jūs ne vieni. Daugelis namuose susitaiko su tuo kaip su neišvengiama smulkmena. Tačiau tiesa paprasta ir šiek tiek nemaloni: taip neturi būti. Močiutės tai žinojo, o mes – pamiršome.
Žiema vafliams tinka idealiai. Jie kvepia sviestu, jaukumu ir vaikyste. Tačiau tik tada, kai išorė traški, o vidus – purus, lengvas, beveik orinis. Būtent čia ir slypi paslaptis. Ne stebuklingame recepte, o keliuose tyliuose sprendimuose, kurie lemia viską. Močiutės niekada nekalbėjo apie „tekstūrą“ ar „chemines reakcijas“, bet jos žinojo, ką daro.
Smulkios klaidos, kurios sugadina net geriausią tešlą
Dažniausiai problema prasideda nuo skubėjimo. Kiaušiniai suplakami bet kaip, tešla kepama dar neįkaitus vaflinei, o pienas pilamas be jokios alternatyvos. Rezultatas – sunkūs, greitai sukrentantys vafliai. Močiutės elgėsi kitaip. Jos kiaušinius skirdavo kantriai, baltymus plakdavo iki standumo ir tik tada atsargiai įmaišydavo į tešlą. Šis žingsnis – esminis. Jis sukuria vidinį purumą, kurio nekompensuos jokie kepimo milteliai.
Kitas triukas – dalį pieno pakeisti gazuotu vandeniu. Ne dėl skonio, o dėl oro. Smulkūs burbuliukai kepant plečiasi ir palieka tešloje struktūrą, kuri išlieka net vafliui pravėsus. Dar viena senoji gudrybė – šaukštas kukurūzų krakmolo. Jis padaro vaflio vidų švelnesnį, o plutelę – stabilesnę.
Močiutės receptas, kuris veikia be kompromisų
Ingredientai (apie 12 širdelės formos vaflių)
- 500 g kvietinių miltų (405 tipo)
- arba 450 g kvietinių miltų + 50 g kukurūzų krakmolo
- 1 pakelis kepimo miltelių
- 100 g cukraus
- 1 pakelis vanilinio cukraus
- 4 dideli kiaušiniai
- 125 g minkšto sviesto
- 400–500 ml pieno
- (nebūtina) apie 125 ml gazuoto mineralinio vandens
- 1 žiupsnelis druskos
Gaminimo eiga
- Minkštą sviestą išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, kol masė taps šviesi ir puri.
- Atskirkite kiaušinius.
- Kiaušinių trynius po vieną įmaišykite į sviesto ir cukraus masę.
- Atskirame dubenyje sumaišykite miltus (arba miltų ir krakmolo mišinį), kepimo miltelius ir druską.
- Sausus ingredientus pakaitomis su pienu įmaišykite į tešlą.
- Jei naudojate gazuotą vandenį, įmaišykite jį pabaigoje, kai tešla jau vientisa.
- Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų.
- Baltymus atsargiai, neskubant, įmaišykite į tešlą, kad neišleistumėte oro.
- Uždenkite tešlą ir leiskite jai pailsėti 15–20 minučių.
- Gerai įkaitinkite vaflinę.
- Kepkite vaflius 3–5 minutes, kol jie taps aukso rudos spalvos ir traškūs.
- Patiekite iškart arba laikykite šiltai orkaitėje apie 80 °C temperatūroje.
Karšta vaflinė – pusė pergalės
Net tobula tešla nieko verta, jei vaflinė vos šilta. Paviršius turi būti karštas, kad iškart „užrakintų“ plutelę. Tik tada vaflis tampa traškus išorėje ir išlaiko purų vidų. Kepimas trunka kelias minutes, bet svarbiausia – nekantrauti ir neatidarinėti per anksti.
Tokie vafliai skaniausi iškart. Su cukraus pudra, su karštomis vyšniomis, su plakta grietinėle ar tiesiog vieni. Ir svarbiausia – jie nesubliūkšta. Net po minutės, net po dviejų.
Močiutės nekepė vaflių dažnai. Bet kai kepdavo, jie būdavo tokie, kad prisimeni visą gyvenimą. Ir pasirodo, tam nereikia nei ypatingų ingredientų, nei brangių prietaisų. Reikia tik kantrybės ir kelių pamirštų žinių, kurios šiandien vėl tampa aukso vertės.
