Mokslininkai iš Orhuso universiteto Danijoje nustatė, kad laikantis atnaujintų skandinaviškų mitybos rekomendacijų teigiamai veikiama gyvenimo trukmė. Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti žurnale The Journal of Nutrition, apėmė daugiau kaip 76 tūkstančius vyrų ir moterų nuo 45 iki 83 metų Švedijoje. Paaiškėjo, kad tie, kurie griežtai laikėsi šių rekomendacijų, turėjo 23 % mažesnę priešlaikinės mirties riziką, palyginti su tais, kurie tokios mitybos nepaisė.
Pagrindiniai skandinaviškos dietos principai
Atnaujinta skandinaviška dieta numato sumažinti cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, o dėmesys skiriamas:
- viso grūdo produktams (rugiams, avižoms, miežiams),
- žuviai ir jūros gėrybėms,
- ankštiniams augalams, daržovėms, vaisiams ir šakniavaisiams,
- rapsų aliejui,
- liesai mėsai bei pieno produktams.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokia mityba ne tik mažina bendrą mirtingumą, bet ir apsaugo nuo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Tai, žinoma, nereiškia, kad visi gyvens 100 metų, tačiau tikimybė sulaukti ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo gerokai padidėja – tarsi gautumėte papildomą sveikatos „bonusą“ už teisingą maisto pasirinkimą.
Didelio masto tyrimo patirtis ir poveikis aplinkai
Tyrimo autoriai analizavo dalyvių mitybos įpročius dviejuose dideliuose Švedijos kohortiniuose projektuose, kurie prasidėjo dar 1997 metais. Per daugiau kaip 25 metus mokslininkai kruopščiai fiksavo, kokius produktus žmonės renkasi, neįsikišdami į jų mitybą. Tai leido gauti itin patikimus duomenis apie mitybos poveikį gyvenimo trukmei ir sveikatai.
Svarbiausia šių rekomendacijų reikšmė yra jų kompleksiškumas: jos atsižvelgia ne tik į žmogaus naudą, bet ir į poveikį aplinkai. Apie 30 % žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tenka būtent maisto gamybai ir vartojimui. Rinkdamasis daugiau augalinius ir jūrinius produktus vietoje mėsos, žmogus ne tik stiprina sveikatą, bet ir mažina klimato apkrovą.
Pavyzdžiui, jautienos gamybai reikia gerokai daugiau gamtos išteklių nei ankštiniams ar grūdams. Be to, gyvulininkystė didina metano emisijas, kurios prisideda prie pasaulinio atšilimo. Perėjimas prie žuvies, ankštinių, grūdų ir daržovių – tai praktiškas žingsnis tiek planetos ekologijos, tiek asmeninės gerovės išsaugojimui.
