Dalis žmonių prisipažįsta – vos atvėrę šaldytuvą jie neretai randa produktą, kuris atrodo „beveik“ tinkamas. Pelėsio taškelis, keistas kvapas ar vos pakitusi spalva sukelia klausimą: gal dar galima suvalgyti? Tačiau toksikologai perspėja – tarp lengvo gedimo ir rimtos rizikos yra labai aiški riba, ir ją peržengus pasekmės gali būti nemalonios.
Pelėsiai ir bakterijos maisto paviršiuje matomi tik dalinai. Didžioji jų dalis slypi giliau, kur plika akimi nieko nepamatysime. Ir būtent ten susidaro medžiagos, galinčios sutrikdyti virškinimą, pažeisti kepenis ar išprovokuoti apsinuodijimą. Todėl svarbiausia žinoti, kokį maistą galima gelbėti, o kokį geriau nedelsiant mesti lauk.
Ypač pavojingi yra supeliję riešutai, grūdai ar miltai. Ant jų augantys pelėsiai gali gaminti toksinus, kurie ilgainiui kenkia kepenims. Jei produktas turi specifinį pelėsio kvapą, yra pakitęs ar aptrauktas žalsva plėvele, jis netinka vartoti net ir nukrapščius pažeistą vietą. Tokiu atveju rekomenduojama nebeeksperimentuoti – rizika tiesiog per didelė.
Vaisiai – kita kategorija, kurioje žmonės dažnai klysta. Minkšti vaisiai pelija visame viduje, todėl net maža dėmelė reiškia, kad pelėsio šaknys jau išplito. Taip nutinka su uogomis, persikais, kriaušėmis. Tuo tarpu kietesnius vaisius kartais galima išsaugoti – pakanka nupjauti pelėsį su storesniu sluoksniu aplink, jei produktas vis dar kvepia normaliai. Bet jei kvapas įtartinas arba pelėsių dėmės dauginasi, geriau jų vengti.
Daugiausiai diskusijų kyla dėl sūrių. Kietieji sūriai – čederis, parmezanas, šveicariškas – yra atsparesni pelėsiui, todėl nedidelį pažeidimą galima nupjauti. Tačiau minkšti sūriai, tokie kaip ricotta, varškė ar tepami sūreliai, pelijo visame produkte. Tokiais atvejais gelbėjimas neįmanomas – visa pakuotė turėtų būti iš karto išmetama.
Kur rizika didžiausia? Tai, be abejonės, mėsa. Sugedusi mėsa ne visada turi ryškų kvapą ar spalvos pakitimą, tačiau pavojus gali slypėti jos viduje. Bakterijos mėsą užteršia greitai, o kai kurios jų išskiria toksinus, kurių neatsikratysite net ją išvirus. Jei mėsa gleivėta, ruduoja, dvokia ar atrodo įtartinai – nebevalgoma. Tai viena nedaugelio situacijų, kai „gal dar tinka“ tiesiog negalioja.
Nors daugelis nori sumažinti maisto švaistymą, toksikologai primena – sveikata visada turi būti pirmoje vietoje. Pelėsiai ir bakterijos gali būti pavojingi, o apsinuodijimas maistu neretai baigiasi ligoninėje. Jei produktas kelia dvejonių, geriau pasirinkti saugumą.
Galų gale paprasta taisyklė galioja visiems: kuo produktas minkštesnis ir drėgnesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jį galima išgelbėti. Jei abejojate – nevalgykite. Maisto praradimas kainuoja mažiau nei sveikatos problemos.
Šaltinis: https://www.livescience.com/health/food-diet/a-toxicologist-explains-when-you-can-safely-cut-the-moldy-part-off-food-and-when-its-best-to-toss-it
