Tofu Lietuvoje jau seniai nebėra egzotika. Jį rasi ne tik „specializuotose veganų parduotuvėse“, bet ir didžiuosiuose prekybos tinkluose – nuo „Maximos“ iki „Lidl“ ar „Rimi“. Visgi daugeliui jis vis dar kelia tą patį klausimą: ar tikrai verta mokėti už augalinį „sūrį“, kai galima nusipirkti normalų fermentinį sūrį už panašią ar net mažesnę kainą? Ypač jei nesi veganas ar vegetaras. Atsakymas nėra vienareikšmis – tofu gali būti labai naudingas, tačiau yra viena svarbi detalė, dėl kurios dalis žmonių jį nusiperka vieną kartą ir daugiau nebegrįžta: tofu iš esmės nėra sūris pagal skonį. Ir būtent čia prasideda tikrasis nusivylimas.
Jei tikiesi, kad tofu bus augalinis „Gouda“ pakaitalas, kuris tirpsta, kvepia ir „traukiasi“ kaip pieno produktai – tikimybė nusivilti labai didelė. Tačiau jei į tofu žiūrėsi kaip į neutralų baltymų produktą, kurį galima paversti kuo nori – jis gali nustebinti maloniai.
Kas iš tikrųjų yra tofu – ir kodėl jis vadinamas „sojų sūriu“
Tofu gaminamas iš sojų pupelių, tiksliau – iš sojų pieno, kuris sutraukinamas panašiai kaip gaminant varškę ar kietą sūrį. Dėl šio proceso panašumo tofu dažnai vadinamas „sojų sūriu“, bet realybėje tai daugiau technologinis palyginimas, o ne skonis ar funkcija.
Didžiausias tofu privalumas yra maistinė vertė: tai vienas geriausių augalinių baltymų šaltinių, turintis pilną būtinų aminorūgščių rinkinį. Tofu paprastai turi mažiau kalorijų ir mažiau riebalų nei tradiciniai sūriai, o tai kai kuriems žmonėms atrodo kaip akivaizdus pliusas. Be to, tofu neretai yra ir geležies šaltinis, o kalcio kiekis priklauso nuo to, koks koaguliantas naudotas gamyboje – todėl čia verta skaityti etiketę.
Būtent ši vieta svarbi Lietuvoje, kur pirkėjai kartais tiki, kad tofu automatiškai yra „supermaistas“. Jis gali būti geras pasirinkimas, bet skirtingų gamintojų tofu sudėtis ir maistinė vertė gali gerokai skirtis.
Kietas ar minkštas: kodėl tofu skonis ir tekstūra taip skiriasi
Tofu būna dviejų pagrindinių tipų: kietas ir minkštas, dar vadinamas šilkiniu. Skirtumas slypi sausųjų medžiagų kiekyje: minkštame tofu daugiau vandens, jis kremiškesnis, labiau primena pudingą ar tirštą kremą, o kietas tofu labiau tinka pjaustymui, kepimui, marinavimui.
Jei žmogus pirmą kartą nusiperka tofu ir pasirenka minkštą, tikėdamasis „sūrio“, jis beveik visada nusivilia. Minkštas tofu yra visiškai kitoks produktas, labiau tinkamas desertams, padažams, trintoms sriuboms ar plaktiniams, bet ne „kepsniui keptuvėje“.
Didžioji tofu tiesa: jis turi skonį, bet ne tokį, kokio tikitės
Vienas dažniausių mitų – kad tofu „visai neturi skonio“. Tai nėra visiškai tiesa. Jis turi savitą skonį, tik jis nėra ryškus ir nėra panašus į pieno sūrį.
Žmonės tofu skonį apibūdina įvairiai, bet dažnai jis primena švelnų grūdinį, riešutinį pojūtį, kartais – tarsi mirkytų migdolų ar dar „žalių“ grūdų aromatą. Tai subtilu, bet juntama. Ir todėl tofu dažniausiai neskanu valgyti kaip „sūrio gabalą“ vieną – būtent čia daugelis klysta.
Lietuviškame kontekste tofu dažnai perkamas kaip sūrio alternatyva ant sumuštinio – ir būtent ten jis dažniausiai atrodo blankus. Nes tofu nėra sugalvotas kaip „ant duonos“. Jis sugalvotas kaip ingredientas, kuris sugeria kitų produktų skonį.
Kodėl tofu vadinamas „kempine“ ir kaip jį paversti skaniu
Tofu geriausiai veikia tada, kai jis nėra pagrindinis skonis, o yra pagrindinis „pagrindas“. Jis sugeria marinatus ir prieskonius kaip kempinė, todėl tinkamai paruoštas gali būti labai skanus.
Didžiausias skirtumas atsiranda ne tarp „skanaus ir neskanaus tofu“, o tarp tofu, kuris buvo:
pavalgytas žalias iš pakuotės,
ir tofu, kuris buvo paruoštas kaip reikia: nusausintas, marinuotas, apkepintas iki auksinės plutelės.
Kepimas keptuvėje iš karto pagerina tekstūrą – tofu tampa tvirtesnis, išorėje traškesnis. Tačiau jei jis nebuvo marinuotas, jis vis tiek gali likti blankus. Ir čia slypi antra dažniausia klaida: žmonės kepa tofu be jokio skonio „užtaiso“ ir tada nusprendžia, kad produktas apskritai bevertis.
Ar tofu verta pirkti, jei nesate veganas?
Čia ir yra esminis klausimas. Jei jūs nesate veganas, tofu nėra būtinybė. Bet jis gali būti protingas pasirinkimas tam tikrose situacijose.
Tofu verta pirkti tada, kai norite:
- lengvo, baltymingo produkto vakarienei,
- paįvairinti mitybą, sumažinti riebalų kiekį,
- įdėti į salotas, wok, makaronus, sriubas,
- pasigaminti greitą patiekalą be mėsos, bet su sotumu.
Tačiau jei jūsų tikslas yra pakeisti fermentinį sūrį tofu gabalu – tai beveik visada bus pralaimėtas mūšis, nes skonis ir tekstūra tiesiog priklauso kitai kategorijai.
