Daugelis žmonių paskutinį dienos valgį atideda į vėlyvą vakarą. Po darbo, po reikalų, dažnai jau prieš pat miegą. Toks režimas atrodo įprastas ir nekenksmingas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad būtent valgymo laikas gali turėti didelės įtakos širdies sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, jog problema slypi ne tik maiste ar kalorijų kiekyje, bet ir organizmo biologiniame laikrodyje.
Problema – ne vakarienė, o jos valanda
Žmogaus organizmas veikia pagal cirkadinį ritmą, dar vadinamą vidiniu biologiniu laikrodžiu. Jis reguliuoja miego ciklus, hormonų išsiskyrimą, kraujospūdį ir medžiagų apykaitą. Vakare kūnas palaipsniui pereina į poilsio režimą: lėtėja virškinimas, mažėja budrumas, keičiasi nervų sistemos aktyvumas.
Vėlyvas valgymas šį procesą gali sutrikdyti. Organizmas gauna signalą, kad aktyvioji dienos fazė vis dar tęsiasi, todėl širdis, hormonų sistema ir medžiagų apykaita lieka „darbo režime“, kai turėtų ilsėtis.
Tyrimas, kuris atskleidė netikėtą ryšį
„Northwestern Medicine“ atliktame tyrime dalyvavo 39 antsvorio turintys asmenys nuo 36 iki 75 metų. Visi jie turėjo padidėjusią širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų riziką, įskaitant hipertenziją ir 2 tipo diabetą.
Svarbiausia tai, kad tyrimo metu nebuvo keičiama nei mitybos kokybė, nei suvartojamų kalorijų kiekis. Vienintelis pakeistas veiksnys buvo valgymo laikas.
Viena grupė paskutinį valgį baigdavo likus bent trims valandoms iki miego ir per naktį nevalgydavo 13–16 valandų. Antroji grupė turėjo trumpesnę naktinę pertrauką – 11–13 valandų.
Pastebimi pokyčiai kraujospūdyje ir širdies darbe
Ilgesnį naktinį badavimą taikiusių dalyvių naktinis kraujospūdis sumažėjo maždaug 3,5 procento, o širdies susitraukimų dažnis – apie 5 procentus. Tai svarbūs rodikliai, nes miego metu organizmas turėtų natūraliai „nusiraminti“.
Normalus reiškinys, vadinamas naktiniu fiziologiniu nuosmukiu, reiškia, kad kraujospūdis ir pulsas miegant mažėja. Jei šis procesas sutrinka, ilgainiui didėja širdies priepuolio ir insulto rizika.
Tyrimas parodė, kad anksčiau nustojo valgyti žmonės turėjo geriau išreikštą šį natūralų naktinį „atsijungimą“.
Mažesnis streso hormono kiekis
Papildomai nustatyta, kad ilgesnę pertrauką tarp vakarienės ir pusryčių turėję dalyviai pasižymėjo mažesniu naktinio kortizolio kiekiu. Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas, kurio perteklius gali trikdyti miegą, didinti širdies apkrovą ir bloginti regeneraciją.
Mažesnis jo lygis siejamas su gilesniu poilsiu ir stabilesniu nervų sistemos darbu.
Įtaka cukraus kiekiui kraujyje
Nauda neapsiribojo vien širdies rodikliais. Gliukozės tolerancijos testai atskleidė, kad ilgesnį naktinį badavimą taikę žmonės turėjo mažesnį cukraus kiekį kraujyje ir efektyvesnį organizmo atsaką į insuliną.
Pagerėjo vadinamasis ankstyvasis insulino atsakas, rodantis, kaip greitai kasa reaguoja į gliukozės padidėjimą. Tai ypač svarbu asmenims, turintiems atsparumą insulinui arba padidėjusią 2 tipo diabeto riziką.
Kodėl vėlyvas valgymas apkrauna organizmą?
Vakare organizmas natūraliai ruošiasi poilsiui. Medžiagų apykaita lėtėja, keičiasi hormonų veikla, nervų sistema pereina į ramesnę būseną. Vėlyvas valgymas aktyvina virškinimą, insulino išsiskyrimą ir širdies darbą tuo metu, kai kūnas turėtų regeneruotis.
Ilgainiui toks režimas gali lemti prastesnę miego kokybę, didesnę kraujotakos sistemos apkrovą ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Mokslininkų rekomendacija
Ekspertų išvada aiški: paskutinį dienos valgį rekomenduojama baigti likus bent trims valandoms iki miego. Naktinė pertrauka nuo valgymo turėtų trukti 13–16 valandų.
Taip pat patariama vakare riboti intensyvų dirbtinį apšvietimą, kuris gali trikdyti cirkadinį ritmą.
Kaip pabrėžiama FOCUS, svarbiausias veiksnys yra ne tik tai, ką valgome, bet ir kada nustojame valgyti. Paprastas įpročių pakeitimas gali turėti realų poveikį širdies ir medžiagų apykaitos sveikatai.
Šaltinis: https://www.focus.de/gesundheit/news/wann-sie-abends-nichts-mehr-essen-sollten_8504508f-532f-4d31-bda8-deff1a2cbb73.html
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
